Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Metro traukinys rieda be mašinisto

Dvidešimtojo amžiaus pabaigoje metropoliteno traukinius nutarta valdyti nuotoliniu būdu - atsisakyta žmogaus valdomo traukinio.

Metro traukinių ir liftų veikimo principas lyginamas tarpusavyje ir randama daug panašių techninių savybių. Metropoliteno traukinys juda horizontalia (kaip mums dažnai atrodo), o liftas – vertikalia plokštuma. Žmogus greitai priprato naudotis liftu be darbuotojo pagalbos. O ar lengva priprasti prie metro traukinio, judančio dideliu greičiu požemine ar staiga tarp žemės ir dangaus pakimbančia trajektorija, kai traukinyje netgi nėra mašinisto šalia traukinio valdymo pulto?

Pasaulyje veikia ne viena visiškai automatizuota nuotolinio miesto traukinių valdymo sistema. Šia sistema valdomiems traukiniams nebereikia mašinistų. Traukinių judėjimo stebėjimas ir valdymas atliekamas nuotoliniu būdu iš operatoriaus pulto.


Sistema ir žmogus

Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui Rusijoje, veikia kombinuotos pusiau automatinės sistemos. Šiuo atveju nuotolinio valdymo automatinė sistema atlieka kai kurias nustatytas funkcijas, taip pat „prižiūri“ žmogaus veiksmus. Sistema „sprendžia", ar mašinisto veiksmai nekelia pavojaus keleivių ir jo paties saugumui. Esant poreikiui, sistema perima traukinio valdymą.

Maskvos metro vadovas D. Gajevas tvirtina kad visiškai automatizuoti metro traukiniai kursuos Rusijos sostinėje apie 2015-aisiais. Čekijos sostinėje Prahoje taip pat planuojama ateityje eksploatuoti tokius metro traukinius. O dar po 3 metų automatizuoto valdymo traukiniai turėtų pasirodyti ir Briuselyje. Sistemai sukurti planuojama išleisti apie 629 mln. eurų.


Visiškai automatizuota sistema kitose šalyse

2002 m. Danijos sostinėje Kopenhagoje buvo atidarytas visiškai automatizuotu būdu valdomas metro. Kiekvieną traukinį lydi vienas darbuotojas - kontrolierius. Pats traukinys trumputis - vienas apie trijų standartinių vagonų ilgio vagonas. Traukinio priekyje esančias vietas noriai užima vaikai ir suaugusieji, mat pro langą atsiveria panoraminiai kvapą gniaužiantys vaizdai.

Kinijos mieste Guanžou 4 km ruože veikia visiškai automatizuotų metro traukinių linija. Šie traukiniai išvysto iki 60 km greitį, talpina po 138 keleivius ir per 18 darbo valandų gali pervežti 50 tūkst. keleivių.

2008 metais paleistas pirmas automatinio valdymo traukinys Vokietijoje (Niurnberge).

Malaizijos sostinėje Kvala Lumpūre veikia ketvirta pagal ilgį (29 km) miesto traukinių linija, kurios valdymas visiškai automatizuotas.

Ilgiausios miesto traukinių automatizuotos linijos veikia Dubajuje (52 km), Vankuveryje (49.5 km) ir Lilyje (32 km).


Snaiguolė Malych,