Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

„Metro sąjūdžio“ aktyvo susirinkime nagrinėti metropoliteno, dvimiesčio ir „Rail Balticos“ klausimai

Gruodžio 10 d. „Metro sąjūdžio“ būstinėje vyko organizacijos „Metro sąjūdis“ aktyvo narių susitikimas, kuriame dalyvavo 16 mokslo, verslo ir visuomenės atstovų. Renginio dalyviai diskutavo apie „Metro sąjūdžio“ veiklos planus ir nagrinėjo svarbius organizacijai klausimus.

Daugiausiai dėmesio skirta metropoliteno, dvimiesčio ir „Rail Baltica“ geležinkelio temoms. Buvo aptartas šiuo metu Seime svarstomas Specialusis metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektas ir galimybė sujungti Vilnių su Kaunu greitojo geležinkelio linija nuo Pilaitės, kur galėtų susikurt naujas Vilniaus viešojo transporto mazgas, iki Karmėlavos, kadangi čia veikia perspektyviausias Tarptautinis Kauno oro uostas ir eis Europinio geležinkelio „Rail Baltica“ linija.

Būtent pastarajam klausimui skirtas didžiausias dėmesys. Aktyvo nariai nusprendė užmegzti kontaktus su visuomenine organizacija „Vieningas Kaunas“, kadangi akivaizdu, jog Vilniaus ir Kauno dvimiestis, kurio sukūrimas numatytas Lietuvos Bendrajam plane, vienodai svarbus abiem miestams. Valstybinėms įstaigoms, atsakingoms už Lietuvos Bendrojo plano vykdymą, bus pateiktas užklausimas kas šiuo klausimu nuveikta ir ką planuojama daryti.

Susirinkimo dalyviai taip pat nutarė įkurti darbo grupę įvairių rūšių bėginio transporto įdiegimo Lietuvoje klausimams išnagrinėti ir savo išvadas pateikti Lietuvos Respublikos Prezidentūrai, Vyriausybei ir savivaldybėms bei nuolat informuoti valdžios struktūras apie „Metro sąjūdžio“ veiklą ir pakviesti bendradarbiauti.

Renginyje buvo atkreiptas dėmesys į tą pačią dieną išsakytus Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus žodžius skalūninių dujų klausimu. Premjeras teigė, jog tokie projektai gali būti vykdomi tik bendradarbiaujant su visuomene. „Metro sąjūdžio“ aktyvo veikloje dalyvauja mokslininkai, įvairių sričių specialistai bei visuomenės veikėjai ir tik jų aktyvumo dėka pateikti projektiniai pasiūlymai būna išgirsti politikų ir valdžios atstovų.

Susirinkime dalyvavo prof. Jurgis Vanagas, prof. Kastytis Dundulis, prof. Jonas Anuškevičius, prof. Juozas Vijeikis, LSIS prezidentas dr. Algirdas Vapšys, „FIPRA International“ atstovas Arūnas Pemkus, UAB „Alstom Power“ direktorius Viktoras Karaliūnas, UAB „Ardanuy Baltic“ projektų vadovas Jevgenij Pičuginas, „Metro sąjūdžio“ aktyvo nariai visuomenininkai: Juozas Zykus, Virginijus Daukas, Kęstutis Turonis, VšĮ „Vilniaus metro“ direktorius Rimantas Pūkelis.