Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Metro gundo net mero šalininkus

Praėjusią savaitę Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai susivienijo į naują Metropoliteno įdiegimo paramos grupę. 17 politikų, tarp kurių - ir mero Artūro Zuoko šalininkai, mano, kad metro projektas Vilniuje yra kur kas realesnis nei tramvajaus.


Du TAIP nariai

Naujojoje savivaldybės grupėje dalyvauja tarybos nariai iš visų savivaldybės tarybos frakcijų. Tarp pritariančių šiai idėjai yra ir du A.Zuoko koalicijai priklausantys politikai: frakcijos TAIP narys, grupės pirmininko pavaduotojas Juozas Antanaitis bei Petras Nausėda. Nors pats meras vienareikšmiškai pasisako už tramvajaus sistemos įvedimą.

Grupės pirmininkas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Vidas Urbonavičius mano, kad A.Zuoko siūloma tramvajaus idėja yra vargiai įgyvendinama, todėl reikėtų siekti, kad būtų išsiaiškintos investavimo galimybės būtent į metropoliteno sistemą.

„Tiesiai šviesiai galiu pasakyti, kad mero nuomonė apskritai mažai kam įdomi, jis su savo nuomone tegul ir gyvena. Meras norėjo suardyti ir viešojo transporto sistemą, tad tai - ne rodiklis", - tradiciškai kritikos miesto vadovui negailėjo V.Urbonavičius. Politikas tikino, kad tarybos priimtas sprendimas dėl planuojamos bėginės perspektyvinės susisiekimo sistemos apibrėžia ne tik tramvajaus, bet ir metropoliteno idėją.






„Remiantis turimais duomenimis, beveik neįmanoma gauti Europos paramos tramvajaus sistemai diegti, o metro projektui - įmanoma. Netgi yra du konkretūs pavyzdžiai: Atėnai ir Varšuva, kurie jau yra tai padarę", - sakė V.Urbonavičius.




Bijoti nereikia

Pasak V.Urbonavičiaus, „metro" yra tik sąlyginis pavadinimas ir šios transporto sistemos nereikėtų įsivaizduoti kaip požeminės transporto priemonės, kurios nebūtų įmanoma įrengti dėl tikėtinos žalos senamiesčiui.

„Bėginis transportas, kad ir kokia moderni sistema būtų diegiama, sukelia didesnes vibracijas nei automobiliai, dėl to labai kenčia pastatai, ypač, senovinių pastatų fasadai. Esminis metropoliteno pranašumas ir yra tas, kad jo maršrutai nesikerta su kitų transporto priemonių. Tramvajus šiuo atžvilgiu kertasi visur, tad kyla avarijos grėsmė, kuri gali visiškai sustabdyti tramvajų: jeigu tramvajus sustoja dėl smulkios techninės avarijos, keleiviai neturi jokios kitos alternatyvos", - tikino konservatorius.

Metropoliteno idėją palaikantis politikas pripažino, kad potencialių investuotojų kol kas nėra, todėl tam būtina surengti viešąjį konkursą, per kurį ir paaiškėtų, kiek jų realiai atsirastų.

„VŠĮ „Vilniaus metro" yra labai užsikrėtę šia idėja ir jie tikina, kad užtektų priimti politinį sprendimą, o tada užsienio bendrovės tikrai ryžtųsi investuoti", - tvirtino V.Urbonavičius ir pridūrė manantis, kad sostinės meras to daryti neleidžia, nes sėkmės atveju esą subyrėtų jo paties idėja diegti tramvajaus sistemą.

„Mes siekiame, kad skirtingos politinės jėgos priimtų strateginį sprendimą, kuris reikštų, jog mums reikia metro projekto. Neišreiškę aiškios politinės valios, nepritrauksime investuotojų. Siekiame, kad konkursas apsieitų be savivaldybės pinigų, tad kodėl taryba turėtų prieštarauti idėjos įgyvendinimui? Miestui būtų suteikiama šiuolaikinė transporto sistema, pats pastatymas miestui nieko nekainuotų", - tikino Metropoliteno įdiegimo paramos grupės pirmininkas.


„Noriu dalyvauti"

Tarybos narys P.Nausėda, nors yra bendrų politinių pažiūrų su A.Zuoku, taip pat įstojo į šią iniciatyvinę grupę, Politikas sakė, kad jam įdomi metropoliteno sistemos perspektyva, tačiau tikino, kad tai neturėtų sukelti jokio konflikto tarp jo ir miesto mero.

„Aš neturiu galutinės nuomonės, tiesiog esu aktyvus, todėl ir noriu dalyvauti. Gavau kvietimą dalyvauti grupėje ir tikiuosi iš arčiau pamatyti idėjos pranašumus bei trūkumus - tai jokiu būdu nėra partijos nuomonė. Kuo daugiau informacijos ir žinių, tuo objektyviau galima vertinti situaciją", - tikino P.Nausėda. „Vienareikšmiškai pasakyti, kad esu metro rėmėjas, tikrai negaliu", - pridūrė A.Zuoko bendražygis.

Pasak V.Urbonavičiaus, apie perspektyvą gauti ES paramą būtų galima kalbėti nuo 2014 m. Tiesioginis finansavimas reikalauja ilgų procedūrų, tad realaus finansavimo gavimo pradžia galėtų būti nebent 2016 m, įskaitant projektavimą ir kitus reikalingus darbus projektui įgyvendinti, sistemos diegimo pradžia anksčiausiai galėtų prasidėti tik 2017-2018 m.

Preliminariais skaičiavimais, projektas kainuotų apie 230-250 mln. eurų, o tikslesnė kaina galėtų būti nustatyta įgyvendinant projektą.


Rugilė Ereminaitė