Atsiliepimai žiniasklaidoje apie Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projekto svarstymą rodo, kad tik vienas susisiekimo ministras yra susipažinęs su jo turiniu.

Tikriausiai žemės ūkio ministrė ir premjeras nebuvo supažindinti jų patarėjų su įstatymo paskirtimi ir siekiamais tikslais.

Ketvirtadienį LRT.lt pranešė apie Rusijos skundo iššauktą UNESCO specialistų vizitą į Kuršių neriją ir pateiktą vertinimą dėl tilto. Toks statinys, pasak UNESCO atstovų, šioje vietoje negali būti statomas. Tačiau iškart atsirado siūlymų tiltą pakeisti tuneliu – pasak asociacijos „Metro sąjūdis“ specialistų, tunelis už tiltą gerokai pranešesnis.

Gruodžio 10 d. „Metro sąjūdžio“ būstinėje vyko organizacijos „Metro sąjūdis“ aktyvo narių susitikimas, kuriame dalyvavo 16 mokslo, verslo ir visuomenės atstovų. Renginio dalyviai diskutavo apie „Metro sąjūdžio“ veiklos planus ir nagrinėjo svarbius organizacijai klausimus.

Daugiausiai dėmesio skirta metropoliteno, dvimiesčio ir „Rail Baltica“ geležinkelio temoms. Buvo aptartas šiuo metu Seime svarstomas Specialusis metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektas ir galimybė sujungti Vilnių su Kaunu greitojo geležinkelio linija nuo Pilaitės, kur galėtų susikurt naujas Vilniaus viešojo transporto mazgas, iki Karmėlavos, kadangi čia veikia perspektyviausias Tarptautinis Kauno oro uostas ir eis Europinio geležinkelio „Rail Baltica“ linija.

Ne kiekvienas susimąsto, kuo atsiliepia Goštauto viaduko statyba mums, eiliniams mokesčių mokėtojams. Pakeiksnojame nepatogumą stovėdami spūstyje ir tiek. Tiesiog: -„nieko čia daugiau nepadarysi“.

Pasigilinti į šį „reiškinį“ paskatino rytmetis, kuomet 7:30 važiavau iš centro į Žemuosius Panerius. Įspūdį padarė tai, kad tuo metu nė vieno darbininko statybos objekte dar nebuvo. Tą pačią dieną 17:30 važiuojant iš Žemųjų Panerių į centrą, darbininkų jau nebuvo nė vieno.

Kilo natūralus klausimas: - Kiek truks statyba, jeigu taip organizuojamas darbas?

Laikas nuo idėjų pereiti prie darbų! Siūlome aiškų ir konkretų planą kaip išspręsti varginančių spūsčių problemą. Perskaityk, įsigilink, suprask ir paremk idėją, kuri yra skaidri ir naudinga visiems. Jei tai gali kiti Europos miestai, tai pakeliama ir Vilniui!

Prahoje lapkričio 6-7 dienomis vyko antroji kasmetinė konferencija „Miestų viešasis transportas ir mobilumas Europoje 2012“, kurioje dalyvavo „Metro sąjūdžio“ narys Audrius Čepulis. Pagrindinės temos konferencijoje aprėpė miestų viešojo transporto valdymą, jo saugumą, išmaniąsias transporto sistemas, draugiškas aplinkai transporto rūšis, transporto integraciją į miesto teritorijas, efektyvų keleivių atliekamų operacijų valdymą bei investicijų trūkumą „Miesto viešojo transporto projektui“.

Š.m. lapkričio 8 d. vykusio „Metro sąjūdžio“ aktyvo susirinkimo metu buvo aptarta rengiamo Vilniaus metropoliteno ĮSTATYMO projekto nauja redakcija bei pasikeista nuomonėmis apie esamos Seimo metro idėjos paramos grupės papildymą naujai išrinktais Seimo nariais.

Džiugu, kad „Metro sąjūdžio“ gretos pasipildo naujais kūrybingais žmonėmis, o entuziazmas – siekti kilnaus tikslo – neblėsta.

Audrius Čepulis Piliečių asociacijos
„Metro sąjūdis" narys

Krizė statybų sektoriuje vis dar tęsiasi. Ją tik šiek tiek sušvelnino tai, kad dalis firmų subankrutavo, dalis statybininkų persikvalifikavo į vaisių rinkėjus, žemdirbius, gyvulių augintojus ar darbuojasi kitose ES šalyse. Žinoma, šie žmonės nepraranda vilties dirbti pagal specialybę, todėl ilgainiui įsilieja į tų šalių statybininkų eiles nors pagalbiniams darbams vykdyti. Žinant mūsų žmonių darbštumą ir nereiklumą darbo sąlygoms, jie sėkmingai konkuruoja su vietiniais darbininkais.

Š.m. spalio 4 d. Seimo metro idėjos paramos grupės nariai įregistravo Metropoliteno įstatymo projektą.

Šio įstatymo tikslas – paskirstyti Metropoliteno įdiegimo Vilniaus mieste funkcijas tarp Vyriausybės, Vilniaus miesto savivaldybės, strateginio investuotojo ir metropoliteno projektą įgyvendinančios bendrovės.

Įstatymas projekto organizavimo funkcijas priskiria Vyriausybei, planavimą – Savivaldybei, o investavimo ir finansavimo klausimus – paveda objektą statančiai verslo struktūrai.

Rugsėjo 12 d. Vilniaus miesto Taryba svarstys miesto gyventojų apklausos paskelbimo klausimą dėl nemokamo viešojo transporto Vilniaus mieste.

Kas nepavyko N.S Chruščiovui ir L.I. Brežnevui, bandys padaryti A. Zuokas ir R. Adomavičius.

Kažkas yra pastebėjęs, kad dalį žmonių galima mulkinti pastoviai, dalį ilgai, bet visų ir visą laiką mulkinti neįmanoma. Tačiau šį atradimą reikėtų patikslinti, kad keičiantis kartoms, atsiranda nauji „ostapai benderiai“, kurie sėkmingai taiko savo pirmtakų naudotus šūkius ir metodus, nes užaugo nauja karta, kuri senųjų kvailinimo technologijų nežino.

Pateikiame siūlomos tramvajaus A linijos išlaidų suvestinę, atsižvelgiant į Lietuvos statybos inžinierių sąjungos parengtos galimybių studijos rezultatus.

Tramvajaus A linijos 10 km išlaidų suvestinės dalys mln. Lt.:

Lietuvoje vykusiame 55–ąjame Europos statybos inžnierių sąjungos (ECCE) tarybos suvažiavime Metro sąjūdžio (MS) atstovas turėjo galimybę pakalbinti buvusį Atėnų metro direktorių ir ECCE prezidentą Vasili Economopolus (VE). Naujienomis mielai pasidalinsime su skaitytojais:

MS: - Kaip Jūs susijęs su Atėnų metro?

VE: - Aš buvau Atėnų metro valdymo kampanijos vadovas keturis metus ir Generalinis direktorius dvejus metus.

2012-05-17 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo Akademija organizavo mokslinį seminarą tema „Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų susisiekimo sistemų aktualijos“.

Asociacijos „Metro sąjūdis“ valdybos pirmininkas Juozas Zykus skaitė pranešimą tema „Naujos susisiekimo sistemos Vilniaus miestui beieškant“. Seminare buvo diskutuojama temomis: „Vilniaus miesto aplinkos oro kokybė“ (dr. D.Perkauskas); „Vilniaus miesto viešojo transporto sistemos tobulinimo galimybės“ (prof. dr. M.Burinskienė);

„Metro sąjūdžio“ aktyvo atstovas draugiškame susitikime su „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano“ rengėjais aptarė baigiamo rengti specialiojo plano turinį ir baigiamųjų etapų eigą. Abi šalys išsakė savo nuomones ir toliau ieškos bendrų sąlyčio taškų, siekiant darnaus ir visapusiško Vilniaus miesto viešojo transporto tobulinimo ir vystymo, nes bet koks nesusikalbėjimas gali sužlugdyti net geriausią idėją.

Vilniuje, padidėjus automobilių skaičiui, net krizės metu žmonės kamuojasi automobilių spūstyse ir dūmais leidžia pinigus ir laiką.

Jau dešimt metų, kaip miesto valdžia nenori pritarti visuomenėje egzistuojančiai metropoliteno idėjai ir leisti verslo struktūroms koncesijos būdu šį projektą įgyvendinti. Galima tik pasidžiaugti, kad į visuomenės ir valdžios diskusiją, kokią transporto rūšį diegsime per artimiausius 30 metų, įsijungė ir žiniasklaida. Tai pats civilizuočiausias būdas valdžiai susitarti su likusia visuomenės dalimi – miesto gyventojais.