Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Kuo važinėsime ateityje? Sostinės savivaldybė renkasi ateities transportą

Trečiadienį Vilniaus miesto taryba bandys apsispręsti kokią naują transporto rūšį per artimiausius 30 metų diegti sostinėje. Vien šio klausimo nagrinėjimui ir planų sudarymui savivaldybė jau atseikėjo 790 tūkstančių litų.

Bus svarstomos dvi ateities visuomeninio transporto idėjos: tramvajus, kurio planus kuria „Ūkio subjektų grupė“, vadovaujama miesto administracijos, ir metropolitenas, kurį aktyviai siūlo pilietinė organizacija „Metro sąjūdis“.


Popierių karas

Dar praėjusių metų lapkritį miesto taryba priėmė sprendimą artimiausiu metu diegti tramvajų ir modernius autobusus, o galingesnę transporto sistemą – metropoliteną – tiktai planuoti tolimesnei ateičiai.

Prabėgo daugiau nei metai, tačiau jokio realaus plano nesimato, taip ir neatsakyta į esminį klausimą – ar įmanoma Vilniaus susisiekimo problemą išspręsti riboto pralaidumo gatvėse, ar visgi teks išnaudoti požeminę erdvę, įrengiant metropoliteną. Kyla natūralus klausimas, ar tai netaps dar viena melžiama karve, kai švaistomasi milžiniškomis lėšomis, tačiau realiai tebus pagimdyta milžiniška šūsnis popierių?

Metro šalininkai, susibūrę į grupę „Metro sąjūdis“, kuriai, anot iniciatorių, jau priklauso daugiau kaip 6000 narių, ypač piktinasi savivaldybės klerkų neveiklumu.

Šio sąjūdžio valdybos pirmininkas pirmininkas Juozas Zykas teigia, kad „trisdešimčiai metų atidėti metropoliteno sukūrimo planavimą yra klaida, kuri turės lemiamos įtakos viso miesto ūkio vystymuisi.“ J. Zykas sako, kad metropolitenus efektyviai eksploatuoja daugelis, palyginus nedidelių miestų, kuriuos ši transporto sistema gelbsti nuo chaoso centruose.

Anot J. Zyko, efektyviausia trasa jau dabar būtų „Pilaitė – Centras“, kurią, neabejotinai noriai imtųsi statyti daugelis verslininkų. „Mes siūlome nestabdyti, bet tęsti šios transporto sistemos diegimo procesą, bandant išsiaiškinti galimus investuotojus, planuoti ES paramą, apskaičiuoti metropoliteno teikiamą ekonominę naudą ir efektyvumą. Tvirtinant miesto bendrąjį planą 2014 metais būtina atspindėti ir šios transporto šakos diegimą.“


Tramvajus – pigiau

Tuo metu tramvajų šalininkai siūlo šią transporto priemonę, kaip gerokai pigesnę nei metro. Be to, tramvajumi vienu metu gali važiuoti vidutiniškai iki 200 žmonių, kai tuo tarpu autobusas ar troleibusas gali gabenti iki 100.

Vienas kilometras tramvajų kelio, įskaitant gatvių pertvarkymus, galėtų kainuoti vidutiniškai apie 10 milijonų eurų, t.y. daugiau kaip 30 milijonų litų. Turint omenyje, kad tai ilgalaikis projektas, tai nėra milžiniška suma – metro kainuotų gerokai daugiau.

Tad kas geriau? Žinoma, šiais laikais labai svarbus finansinis klausimas, tad tramvajus būtų puiki išeitis. Tačiau yra ir kita medalio pusė – ne kiekvieną gatvę įmanoma išplėsti taip, kad ten tilptų tramvajus ir nenukentėtų automobilių pralaidumas.