Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Kuo išskirtinis Lilio viešasis transportas?

Lilis – miestas Prancūzijos šiaurėje, netoli sienos su Belgija. Lietuvoje Lilį išgarsino čia vykęs 2015-ųjų Europos krepšinio čempionatas, kuriame mūsų rinktinė iškovojo sidabro medalius. Tačiau miestas išsiskyrė ne tik neregėto Europoje dydžio krepšinio arena, bet ir puikiai veikiančia metro sistema.

Lilyje nuo 1983 m. veikia automatinis metro. Toks metro išskirtinis tuo, kad jo traukiniai valdomi be mašinisto, o platformas ir vagonus skiria stiklinės durys, atsidarančios tik traukiniui sustojus. Šiuo metu Lilio metropolijoje veikia dvi metro trasos. Visa pirmoji linija atidaryta 1984 m. (darbai vykdyti nuo 1978 m.). Antroji linija veikia nuo 1989 m, o 2000 m. buvo išplėsta 18,5 km ilgio ruožu.

Lilio metro sudaro 60 stočių, kurių bendras ilgis 45 km. 1-oji linija: 13,5 km ilgio (8,5 km po žeme) su 18 stočių. 2-oji linija: 32 km ilgio (23,4 km po žeme) su 43 stotimis.

Pagal 2003 m. Euro kursą, įrengti 1-ąją liniją kainavo 810 mln. Eur. (80 proc. lėšų iš metropolijos biudžeto ir 20 proc. iš valstybės), 2-ąją – 1,88 mlrd. Eur. (85 proc. lėšų iš metropolijos biudžeto ir 15 proc. iš valstybės).

Metro veikia nuo 5 val. ryte iki vidurnakčio. Piko metu traukiniai kursuoja kas 66 sekundes ir 6-8 min. intervalu ankstyvą rytą ir vėlai vakare. Sekmadieniais traukiniai kursuoja kas 2-6 minutes. Vidutinis greitis – 34 km/val. Vienkartinio bilieto kaina 1,50 Eur. 2011 m. per metus pervežta 99 mln. keleivių (271,23 tūkst. per dieną).

Nuo 2013 m. sausio vykdomi darbai 1-osios linijos pervežamų keleivių skaičiui padvigubinti. Ilginamos platformos, kad būtų galima aptarnauti naujus 52 metrų ilgio „Alstom“ traukinius. Dabar šioje linijoje naudojami „Siemens“ VAL 208 riedmenys (tokie patys kaip Rene) bus perkelti į 2-ąją liniją, taip padidinant ir jos pervežimo talpą. Numatoma darbų pabaiga – 2017 m.

Lilio miestu vadinama 35 km2 teritorija, kurioje 2012 m. gyveno 228 652 žmonių. Metro aptarnauja Lilio metropoliją (611,45 km2), kurioje gyvena 1,1 mln. žmonių. Čia be metro keleiviai vežami tramvajais ir autobusais.