Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Kol Vilnius stena – Renas gerai gyvena: netrukus prasidės Reno metro plėtros darbai

2007 m. žurnalistas, o dabar seimūnas, Linas Balsys LRT televizijai parengė reportažą apie Prancūzijos miesto Reno metropoliteną. Po šešerių metų mus pasiekė žinios, jog Reno aglomeracijos valdžia sudarė 320 mln. eurų (1,1 mlrd. Lt) vertės sutartį dėl 2-osios metro linijos statybos darbų. Už šią sumą konsorciumas, vadovaujamas prancūzų įmonės „Vinci's Dodin Campenon Bernard ”, uždaru būdu iškas 8 km ilgio tunelį, įrengs 9 stotis ir 4 evakuacines šachtas (analogiško ilgio šiam tuneliui ir „Metro sąjūdžio specialistų siūloma trasa Pilaite–Centras).

Be minėtos kompanijos, konsorciumą sudaro dar kelios statybų bendrovės: „GTM Ouest“, „Botte Fondations“, „Spie Batignolles TPCI“, „Spie Fondations“ ir „Legendre Génie Civil“.

Darbus, kurie prasidės 2014-ųjų pradžioje, numatyta baigti 2018 m. vasarį. Statybų aikštelėje dirbs per 500 darbuotojų. Iš jų 60 proc. sudarys darbininkai iš Reno regiono, dirbantys generalinio rangovo pasamdytose subrangovinėse įmonėse arba įdarbinti tiesiogiai pagal socialinės integracijos programas.

Be šios, sudaryta dar viena, 178 mln. eurų (615 mln. Lt.) vertės, sutartis su technologijų milžine kompanija „Siemens“ dėl riedmenų tiekimo ir visos linijos įrengimo darbų. Vokiečių bendrovė pagamins ir pristatys 19 „Citival“ traukinių, trasoje sumontuos elektros tiekimo, signalų, valdymo ir visas kitas reikalingas sistemas, taip pat apsaugines duris, skiriančias bėgius nuo platformos, traukinių priežiūros įrengimus.

Ant „Cityval“ vagono ratų sumontuotos padangos, todėl traukiniai rieda ypač tyliai.

12,6 km ilgio automatinė B linija eis šiaurės rytų-pietvakarių ašimi ir turės 15 stočių. Be jau minėto 8 km ilgio ruožo uždaru būdu iškastame tunelyje, ją taip pat sudarys 2,2 km ilgio atviru būdu iškastas tunelis bei 2,4 km ilgio viršžeminė atkarpa ant specialių estakadų. Konkursas šiems darbams atlikti dar nepaskelbtas. Trasos eksploataciją numatyta pradėti 2019 m. pabaigoje.

Antroji metro linija bus 3,2 km ilgesnė už pirmąją (9,4 km).

Renas yra puikus pavyzdys, kad ir nedideliuose miestuose (Rene gyvena 206,6 tūkst. žmonių) metropolitenas gali net tik sėkmingai tarnauti gyventojams, bet ir būti plečiamas. Straipsnyje aprašomos linijos ruožo, kasamo uždaro būdu, statybų kaina vienam kilometrui su įrengimu ir riedmenimis siekia 186 mln. Lt. Akivaizdu, kad visos linijos kilometro kaina bus ženkliai mažesnė, kadangi tiesti liniją atviru būdu ir virš žemės ant estakadų yra kur kas pigiau nei rausti uždaru būdu specialiomis mašinomis.

Vilniuje metropoliteno liniją Pilaitė–Centras tikslingiausia tiesti pusiau atviru būdu. Specialistų skaičiavimais, jos kilometro kaina su įrengimu ir riedmenimis siektų 127 mln. Lt., kadangi Lietuvoje kur kas pigesnės statyboms reikalingos medžiagos, skiriasi darbo užmokestis.