Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Ko trūksta, kad sėkmingai bendradarbiautų privatus ir viešasis sektoriai?
Vytautas Žukauskas
Lietuvos laisvosios rinkos
instituto vyr. ekspertas

Užsienyje šis modelis veikia be trikdžių. Jo principu įgyvendinami vieni didžiausių, reikšmingiausių infrastruktūros projektų. 0 pas mus šis modelis neįsisiūbuoja, nors keleto mėginimų būta. Kalbama apie viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) principą. „Statyba ir architektūra" šį kartą klausia: kodėl Lietuvoje beveik neveikia VPSP modelis, kodėl tokiu būdu neįgyvendinami projektai, kurių valstybė pati neįveikia? Kokios pagrindinės priežastys?

Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvoje iki 2012 metų pradžios buvo sudarytos ir galiojo 32 VPSP sutartys. Turint omenyje, kad tai galėtų padėti spręsti tokias problemas kaip biudžeto lėšų trūkumas, neefektyvi viešojo sektoriaus veikla, šis skaičius yra nedidelis. Priežasčių, kodėl Lietuvoje nedaug VPSP sutarčių - ne viena.

Tam, kad privatus sektorius prisiimtų riziką ir dalyvautų projektuose, būtinas teisinis ir politinis stabilumas. VPSP apibrėžimas apima labai įvairius teisinius santykius, tokius kaip infrastruktūros kūrimo ir teikimo paslaugų, priežiūros ir administravimo sutartys, išperkamosios nuomos sutartys, visiškai baigto projekto, objekto pirkimo arba statybos-eksploatavimo-perdavimo sutartys, projektavimo-statybos-finansavimo-eksploatavimo sutartys. Nuo 1996 metų Koncesijų įstatymas gerokai patobulintas, bet vis dar trūksta aiškumo, susijusio su ikisutartiniais santykiais - lokiais kaip derybos ar siūlymų teikimas. VPSP sutartyse privatus sektorius dažnai prisiima didžiausią finansinę riziką, lodėl teisinis aiškumas būtinas.

Svarbu ir politinė rizika. Viešąjį sektorių, kuriamus įstatymus Lietuvoje smarkiai veikia rinkimai: Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų kaita. Rizika, kylanti dėl politinio neapibrėžtumo, atgraso potencialius Lietuvos ir užsienio investuotojus, nes VPSP sutartys yra ilgalaikės.

Dar viena problema yra patirties ir įgūdžių trūkumas. Tokios Europos šalys kaip Didžioji Britanija, Prancūzija VPSP projektus įgyvendina daugiau nei šimtmeti. Čia yra išplėtota teisinė bazė, ginčų sprendimo mechanizmai, viešojo sektoriaus personalo gebėjimai. Lietuva patirties, susijusios su tokiais projektais, kol kas turi labai mažai. Nors konsultacijų ir dalijimosi užsienio patirtimi yra, derybos, sutarčių sąlygų formulavimas, finansinės ir kilos rizikos paskirstymas reikalauja aukščiausio lygio profesionalumo. Rajonų savivaldybėse sudėtinga turėti aukšto lygio šios srities specialistų.

Koją kiša ir neigiamas požiūris j privatų sektorių, Keli netinkamai įgyvendinti ar nepagrįstai neigiamai įvertinti VPSP atvejai neturėtų kompromituoti visos VPSP idėjos. Tai, kad privatus sektorius siekia pelno, dar nereiškia, kad VPSP projektai nėra naudingi viešajam sektoriui. Pelno siekis skatina veikti efektyviau, gerinti paslaugų kokybę. Žinoma, labai svarbu aiškiai sutartyse numatyti ir pasidalyti riziką, kad nebūtų taip, jog VPSP projekto pelną prisiima viena pusė, o nuostolį - kita.

Mažą VPSP projektų skaičių galbūt lemia ir tai, kad Lietuvoje dėl nedidelio gyventojų skaičiaus yra ir mažiau tokių projektų, kuriuos įgyvendinant apsimokėtų dalyvauti dideliems investuotojams. Žinoma, svarbu ir tai, kad viskas vyksta palaipsniui. Lietuva tik dabar viešųjų pirkimų sritį po truputį daro efektyvesnį, o VPSP projektai yra daug sudėtingesni. Mokantis iš jau įvykdytų projektų, iš kitų šalių patirties, tikėtina, kad VPSP atvejų daugės.

Juozas Zykus
asociacijos "Metro sąjūdis"
valdybos pirmininkas

Į klausimą, kodėl Lietuvoje stringa VPSP galima atsakyti tvirtai: mūsų šalyje toks modelis kol kas visiškai neveiksmingas. Tačiau tokiu principu plėtoti Lietuvos ekonomiką negalima, o būtina. Kai pasieksime tokį skolinimosi lygį kaip Graikija, o Europos Sąjungos parama baigsis, iš Lietuvos išsibėgios visi darbingi ir kūrybingi žmonės, mūsų šalyje liks tik pensininkai ir politikai bei valstybinis aparatas. Tada valdžia pradės pardavinėti Lietuvą, jos žemę ir valstybės turtą. Žodžiu, bus kaip toj dainoj: „Vyrai gėrė, vyrai gers, kol pasaulis apsivers. Kai pasaulis apsivers, ant griuvėsių vyrai gers."

Vienintelis kelias mažinti nedarbą - žmones įdarbinti viešajame sektoriuje už privačius pinigus. Europoje VPSP principas taikomas labai plačiai. Pas mus paprasčiausiai trūksta atsakomybės. O kur dar tokių projektų patvirtinimo procedūros trukmė bei sudėtingumas?

Būtų įdomu sužinoti, kaip politikai mato Lietuvą, pavyzdžiui, po 30 metų. Kur jie mus veda? Anksčiau vedė j komunizmą. Buvo šūkis: tarybų valdžia plius visos šalies elektrifikacija. Dabar laimės viršūnė yra nepriklausomybė plius renovacija. Žmonėms, kurie palieka Lietuvą, reikia nedrausti realizuoti savo planų, jiems reikia leisti čia dirbti.

Kas man gali atsakyti, kodėl turime statyti metropoliteną Helsinkyje, o ne Vilniuje? Kodėl turime landžioti kanalizacijos vamzdžiu, bet nepajėgiame įsirengti normalaus pėsčiųjų praėjimo?

Artūras Blotnys
Vilniaus miesto savivaldybės
miesto plėtros departamento direktorius

Pavyzdžių, kai projektai įgyvendinami VPSP principu, Vilniaus mieste yra, nors ir ne tiek daug. Kokie trukdžiai neleidžia plėsti tokį bendradarbiavimą, Vienareikšmiškai sunku atsakyti. Valstybės institucijų inicijuojami projektai vieši ir skaidrūs, tačiau kažkodėl justi verslo nepasitikėjimas. Kyla daug diskusijų, ar viešieji pirkimai vyksta sąžiningai, kodėl laimi vienas, o ne kitas. Kai taip aiškinamasi santykius, ir kyla nepasitikėjimas.

Finansinė savivaldybių padėtis šiandien nėra geriausia. Bendradarbiaujant su privačiu verslu būtų galima įgyvendinti reikšmingus projektus, Bet čia jau verslininkai žiūri atsargiai: ar savivaldybės išties sugebės vykdyti savo įsipareigojimus?

Vilniuje trūksta vaikų darželių, automobilių stovėjimo aikštelių. Tokie projektai galėtų būti įgyvendinti VPSP principu. Partnerių ir investuotojų ieškome nuolat. Jų pasirinkimas, irgi nėra gausus, bankai nebeskolina pinigų projektams įgyvendinti, kaip tai darydavo anksčiau. O savų pinigų dideliems projektams įgyvendinti vargu ar užtektinai turi net didžiulės kompanijos.

Mindaugas Statulevičius
Lietuvos nekilnojamojo turto
plėtros asociacijos direktorius

Pasitikėjimo privačiu sektoriumi stygius lėmė perteklinius reikalavimus įvairiuose VPSP projektuose. Dėl to tokie projektai tampa ne tik sunkiai finansuotini, bet ir apskritai sunkiai įmanomi.

Pasiekti geresnių rezultatų padėtų verslo ir potencialių finansuotojų įtraukimas pačioje ankstyviausioje stadijoje - jau rengiant konkurso sąlygas, kad projektai būtų skaidrūs, gyvybingi, įgyvendinami kuo efektyviau. Verslas pasiruošęs pasidalyti savo žiniomis ir patirtimi.

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro trasas galima įrengti Neries, gatvių ir geležinkelių šlaituose, po gatvėmis, o stotis – esamų pastatų rūsiuose arba po jais.

Draugai

Blog'ai