Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Ko nepadarė N.S.Chruščiovas, padarys A.Zuokas

Rugsėjo 12 d. Vilniaus miesto Taryba svarstys miesto gyventojų apklausos paskelbimo klausimą dėl nemokamo viešojo transporto Vilniaus mieste.

Kas nepavyko N.S Chruščiovui ir L.I. Brežnevui, bandys padaryti A. Zuokas ir R. Adomavičius.

Kažkas yra pastebėjęs, kad dalį žmonių galima mulkinti pastoviai, dalį ilgai, bet visų ir visą laiką mulkinti neįmanoma. Tačiau šį atradimą reikėtų patikslinti, kad keičiantis kartoms, atsiranda nauji „ostapai benderiai“, kurie sėkmingai taiko savo pirmtakų naudotus šūkius ir metodus, nes užaugo nauja karta, kuri senųjų kvailinimo technologijų nežino.

Nemokamu transportu važinėti mes turėjome jau nuo 1980 metų, nes 1961 metais Komunistų partijos sekretorius Nikita Chruščiovas SSKP XXII suvažiavime paskelbė, kad 1980 metais bus sukurtas komunizmas, kurio vienas iš požymių – nemokamas susisiekimas.

Nors 1985 metais M.S. Gorbačiovas paskelbė, kad komunizmo statybos eksperimentas nepasisekė, šiandieniniai socialdemokratai iš neaiškios ideologinės orientacijos mero A. Zuoko sekėjai nutarė šį eksperimentą pakartoti. Tačiau, norėdami pasitikrinti, kiek dar likę gyvų komunizmo statytojų ir norinčių tą eksperimentą pakartoti, nutarė skelbti tuo klausimu gyventojų apklausą.

Numatytos apklausos aiškinamajame rašte skelbiama, kad jos pravedimo kaštai bus apmokėti mokesčių mokėtojų pinigais. Šios apklausos pravedimas kainuos kelioliką tūkstančių litų ir tai yra niekis, palyginus su tais nuostoliais, kuriuos patirtų mokesčių mokėtojai ir visi miestiečiai, eksperimentą įgyvendinus. Kaip žinome, nemokamų pietų nebūna, kažkas už tai sumoka. Jeigu toks komunistinės ekonomikos eksperimentas būtų diegiamas, pirmiausiai būtų pažeista stojimo į Europos Bendriją sutartis, kurioje Lietuva įsipareigojo nevykdyti ūkinių funkcijų ten, kur tą gali daryti privačios struktūros. Eksperimento atveju, ekonomiškai neefektyvią veiklą savivaldybė dengtų dideliais procentais skolintomis lėšomis. Valdiška paslauga būtų mums gerai žinomos valdiškos kokybės, kuria save gerbiantis žmogus nenorės naudotis. Bus sužlugdytos privačias susisiekimo paslaugas teikiančios verslo struktūros.

Vilčių teikia tai, kad ši apklausa reikalinga tik prijaučiantiems socialdemokratams bei norintiems palaikyti jų dvasią ir užsibaigs kartu su artėjančiais rinkimais. Tiems, kurie vieną kartą buvo mulkinami, sužinos, kiek žmonių šioje kartoje leidžiasi mulkinami ir koks profesionalumo lygis yra šiuolaikinių mulkintojų.

Man tai kazkaip nerealiai skamba nemokamas viesasis transportas tokioje salyje kaip Lietuva. Jau sumazintos bileteliu kainos ir tai gerai:)