Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Keletas Londono metro keleivio pastebėjimų

Londonas, 2015-ųjų pavasaris

Londono metro – pirmasis pasaulyje, atidarytas dar 1863 metais. Taigi – seniausias. Iš 270 stočių sudaryta metro tinklą sudaro 11 linijų, kurių bendras ilgis jau perkopė 400 kilometrų. Metro trasomis pervežama per milijardą keleivių kasmet. Statyti ar nestatyti metro, konservatyvieji anglai ginčijosi tik ketverius metus.

Visa tai – jau istorija, tačiau ir šiandien, patekęs į Londoną, negali nepastebėti londoniečių pagarbos ir meilės geležinkeliams. Traukinukai čia zuja pirmyn atgal ir po žeme, ir ant žemės. Važiuodamas Piccadilly linijomis, per pusantros valandos gali pasiekti Heathrow oro uostą: metropoliteno traukinukas veža tave po žeme, po to išnyra iš po žemės ir dunksena paviršiuje, o prieš pat oro uostą vėl įneria į tunelius.

Nėra nieko paprastesnio ir aiškesnio už Londono metro. Teko būti Maskvoje, Prahoje, Paryžiuje... Teko ir ten pavažinėti metro – ir vis tiek tvirtinu: nieko nėra aiškesnio pasaulyje už Londono metro. Tereikia nusigauti iki vietos, pažymėtos raudonu ratu, perkirstu mėlyna juosta su užrašu Underground. Jeigu dar turi rankose mažutį lankstinuką – visai mažiuką tubemap (tube – taip londoniečiai vadina metro) su pažymėtomis visomis metro linijomis, tai tau trūksta tik vieno: žinojimo, kur reikia išlipti. Stulbina informacijos aiškus pateikimas. Turint galvoje žmonių srautus, pratapsenančius stočių peronais ar pravažiuojančiais traukinukų vagonuose, stebina šių stočių ir vagonėlių švara. Žinoma, pasitaiko numestų laikraščių, išsipylusios arbatos dėmės ar nepabaigtų valgyti riešutų dėžučių – ko nepasitaiko! Tačiau vis dėlto – švara ir tvarka.

Pažvelgus į metro linijų schemą, pamatai, kad nuo ten, kur baigiasi metro, nutįsta kiti geležinkelio keliai – OVERGROUND, DLR, TRAMLINKO... Išlipęs metro stotelėje, čia pat pereisi į šias linijas, kuriomis nukaksi iki bet kurio oro uosto, stambaus prekybos centro ar užmiesčio dvaro. Londonas turi šešias zonas skaičiuojant nuo centro, visas jas „dengia“ metropoliteno linijos. Už šeštos zonos – jau traukinių tinklas. Antžeminiai traukinukai važinėja ir zonose, ten, kur dar nenutęstas metro.

Giedrius Kavolis – tikras londonietis. Iš Lietuvos į Londoną jis atvyko prieš 21 metus. Ieškodami, kur gyventi, londoniečiai pirmiausia paiso dviejų dalykų: metro ir parko. Metro (arba kokia kita geležinkelio linija) – nuvykti į darbą ir grįžti namo. Parkas – pasivaikščioti, atsipūsti.

– Žiūrėjau, – sako Giedrius, – kad pėsčiomis kuo griečiau pasiekčiau metro. Kuo greičiau – tai 7–10 minučių. Po to jau – parkas, rami gatvelė ir panašūs norai renkantis, kur gyventi. Dažnai išgirsi londonietį sakant: gyvenu patogioje vietoje – tik 7 ar 10, ar panašiai minutės iki Viktorijos (ar London Brige ar pan.) stoties. Iš šių stočių metropoliteno traukinukai ir visi kiti rieda į visas Londono ir užmiesčio puses.

Metro daug greitesnis nei kiti, be to, paprastesni perėjimai iš vienų linijų į kitas, metro traukiniai ir kursuoja dažniau: metro – kas 1–1,5 minutės, o „antžeminiai“ – kas 10–15.

Giedrius Kavolis gyvena šalia Stratfordo.

– Dabar nenusipirkčiau to namo, kurį kažkada nusipirkau. Prieš Londono olimpines žaidynes Stratfordas atgimė. Pastatyta didelė stotis, nutiestos naujos metro ir geležinkelio linijos, išaugo didžiulis Westfyldo prekybos centras. Išaugo – kai kur 80 proc., kai kur net dvigubai – ir nekilnojamojo turto kainos. Stratfordas dabar brangus rajonas, – tvirtina Giedrius.

Londoniečiai daug kalba apie didžiulę naująją metropoliteno modernizavimo programą, kuri jau pradėta vykdyti ir turėtų pasibaigti 2020 metais. Tada pasikeis ne tik olimpiados išjudinta pietinė ir pietrytinė Londono dalis, bet ir visos Londono metropoliteno linijos. Jau dabar didžiuojamasi Blackfriars stotimi ant tilto per Temzės upę. Ji ne taip seniai atnaujinta. Anksčiau stotis buvo po žeme, dabar – virš upės. Naujos yra Westminsterio, Waterloo stotys. Pirmoji – tiesiai prieš Big Beną. Waterloo & City – giliausia Londono linija. Viršuje – pagal istorinių šaltinių duomenis atstatytas XVIII a. stiliaus pastatas. Keičiasi ir visai senučiukės Elephant and Castle stotis, metropolitano, Circle linijų stotys. Visas jas modernizuojant siekiama didinti pajėgumus, greitį, mažinti pertraukėles tarp traukinių, didinti kelionės saugumą. Nuo šių metų rugsėjo kai kuriose linijose traukinukai kursuos visą parą. Londoniečiai pastebi gerąsias metro permainas. Ir man per savaitę viešnagės šiame mieste neteko matyti, kad metropoliteno traukinukas atvyktų pavėlavęs. Atkreipė dėmesį ir tai, kad traukinukai tiesiog siuva vienas po kito, ypač piko valandomis. Tvirtinama, kad po penkerių metų Viktorijos ar Pikadilio linijomis traukinukai jau važinės kas 100 sekundžių – 36 traukiniai per valandą. Tai bent! Tikiu, nes jomis dabar jie važinėja kas dvi minutes.

250 naujų traukinių turi pradėti kursuoti artimiausiu metu arba jau važinėja dabar. Platesnės durys, oro kondicionieriai, patogios sėdynės, puiki informacija, netgi belaidis internetas daugelyje (londoniečiai tvirtina, kad 150-yje) stočių – tokį Londono metro prisimenu. Ir dar atkreipė dėmesį rūpestis tais, kam sunkiau – liftai neįgaliesiems ir mamoms su vaiku įrengti daugelyje stočių. 66-iose iš jų jau pažemintos platformos, kad su vežimėliu būtų galima įvažiuoti tiesiai į vagoną. Viskas daroma, kad žmogus metro nepatirtų nepatogumų. Skaitydamas apie Londono metro pasijunti taip, lyg vartytum pasakų knygą – tokios didelės permainos. Victoria linijoje – nauji eskalatoriai, nauji traukiniai, nauji perėjimai į kitas gatves. Vauxhall – išplėstos bilietų pardavimo salės, naujos platformos. Circle – nauji traukiniai, sudaryti iš 7 vagonų. Metropolitan – oro kondicionieriai, patogūs praėjimai, ketvirtadaliu padidėjęs keleivių srautas. Taip – apie kiekvieną stotį ir liniją. Modernizuota bilietų pardavimo sistema. Nusipirkęs plastikinę mokėjimo kortelę Oyster, gali ja atsiskaityti ne tik metro, bet ir autobusuose, priemiestiniuose traukiniuose. Svarbu neužmiršti ją papildyti. O užuomaršos gali „surišti“ Oyster su savo banko kortele, tuomet pritrūkus pinigų kortelė pati pasipildys. Mokėti už kelionę elektronine kortele yra pigiau negu pirkti vienkartinius bilietus. Bilietą galima nusipirkti ir internetu, mobiliuoju telefonu.

Pigiau ir greičiau pasiekti kelionės tikslą tau padės gausi informacija ir „pagalbininkai“: patarimą gali gauti elektroniniu paštu, „kelionės planuotojas“ patars internete... O kur gausybė informacinių lapelių, lankstinukų stotyse. Naudokis ir važiuok – ramiai, patogiai ir saugiai.

Alfonasas Puzas

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro eismui neturi įtakos meteorologinės sąlygos: sniegas, ledas, liūtys, vėjas ir t.t.

Draugai

Blog'ai