Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Kam reikia metro Vilniuje?

Kalbos, kad sostinei esą reikėtų naujų viešojo transporto rūšių, pasigirdo prieš beveik dešimtmetį. Tuomet Vilniui vadovavęs meras Artūras Zuokas kalbėjo apie tramvajaus linijas, dar vėliau mero regalijas gavęs Juozas Imbrasas pareiškė, kad Vilniuje turėtų būti įrengtas metro.

Užuot tyliai per keletą metų užgesusi, metro Vilniuje idėja atgimė. Miesto savivaldybėje rudenį pristatytoje naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano koncepcijoje ir strateginių pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitoje vertinti įvairūs miesto transporto variantai, tarp jų - ir metro.

Vilniaus miesto transporto vizijoje buvo pristatyti aštuoni galimi susisiekimo mieste būdai. Vienas iš jų buvo paliktas toks pats, kaip dabar - kai miesto viešąjį transportą sudaro autobusai ir troleibusai, kituose variantuose Vilniuje siūlyta įvesti tramvajų linijas, greituosius autobusus, metro.

Pasiūlymu nagrinėti metropoliteno būtinumą Vilniaus mieste tik kaip vieną iš galimų transporto vizijos būdų liko nepatenkinti asociacijos „Metro sąjūdis" nariai.

Jų nuomone, parengta ir pristatyta koncepcija neįvertina nagrinėtų susisiekimo mieste būdų ir neišspręs dabar kylančių eismo problemų.

Anot asociacijos narių, metro turėtų tapti pagrindine miesto transporto šaka, o autobusai ir troleibusai atlikti tik pagalbinę funkciją.


Renkasi kas trečias

„Miestas yra persotintas. Dabar spūstys sumažėjo, tačiau jų vis tiek yra daug. įvedus tramvajų, dar vieną antžeminio transporto rūšį, situacija nepagerės. Metro netrukdo antžeminiam transportui, kaip ir antžeminis transportas netrukdo jam", - aiškino VšĮ „Vilniaus metro" vadovas Rimantas Pūkelis.

Buvo apskaičiuota, kad prieš gerą dešimtmetį viešuoju Vilniaus transportu naudojosi apie 80 proc. vilniečių, o šiandien troleibusus ir autobusus renkasi tik kiek daugiau nei kas trečias sostinės gyventojas.

„Grąžinti žmones į visuomeninį transportą padėtų tik įkurtas naujas kito lygmens transportas, ne kokie nors sukiužę dešimties metų senumo autobusai ar troleibusai, - buvo kategoriškas R. Pūkelis. - O ir plėsti gatvių tinklą nėra galimybių."


Milijardinės investicijos

Nusprendus įrengti metro sistemą Vilniuje, vargu ar miesto savivaldybė pajėgtų statyboms rasti lėšų. Metro entuziastai skaičiavo, kad vieno kilometro metro trasos sostinėje įrengimas atsieitų apie 130 mln. litų.

„Pirmoji trasa, kurią, mūsų skaičiavimais, būtų galima įrengti nuo Pilaitės mikrorajono iki centro, kainuotų apie vieną milijardą litų", - skaičiavo „Vilniaus metro" vadovas. Iš viso metro statybos kainuotų apie 5 mlrd. litų.

Vis dar egzistuoja galimybė metro statyboms Vilniuje gauti Europos Sąjungos (ES) skiriamą paramą.

2007-2013 m. paramos laikotarpiu ES yra numačiusi finansuoti naujų transporto rūšių diegimą. Tačiau tam, kad paramą pavyktų gauti, anot R. Pūkelio, reikia paskubėti.

FAKTAI

METRO VILNIUJE

  • Apskaičiuota, kad metro sistemos Vilniuje statybos kainuotų apie 5 mlrd. litų.

  • VšĮ „Vilniaus metro" duomenimis, metro investuotojams atsipirktų per 20-25 metus.

  • Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkų skaičiavimais, 2007 m. spūstyse Vilniaus mieste buvo prarasta apie 3,7 mlrd. litų.

  • Metro entuziastai skaičiuoja, kad metro sistema naudotųsi 50 proc. vilniečių, nors dabar viešuoju transportu naudojasi tik 36 proc. sostinės gyventojų.

  • Skaičiuojama, kad Vilniaus mieste tenka apie 580 automobilių 1 000 gyventojų.

Aut.: Dina Sergijenko
ekonomika.lt

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...esamų elektros linijų trasas ir jų apsauginės zonos linijas, elektros kabelius nutiesti požemyje, o parduotą žemę galima užstatyti.

Draugai

Blog'ai