Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Kai Vilniaus metro iš vizijos taps realybe

Susisiekimas - viena opiausių mūsų sostinės problemų. Net 60 proc. vilniečių ją įvardija kaip svarbiausią.

Vilniaus visuomenė jau kelis dešimtmečius diskutuoja, kaip spręsti viešojo transporto problemą. Su LŽ kalbasi pilie­čių asociacijos "Metro sąjū­dis" vadovas Juozas Zykus.


Metro ateitis - Seimo rankose

- Kaip gimė šis sąjūdis ir ko­kių tikslų jis siekia?

- Demokratinėse šalyse visuo­menės balsas labai svarbus. Visuomenė ten aktyvi ir politikai jos nuomonės neignoruoja. Posovietinėje Lietuvoje mūsų judėjimas buvo vienas iš nedaugelio, ir politikai manė, kad jis laikui bėgant išsikvėps ir už­ges. Tačiau nesibaigiančios automobilių spūstys, ekonominės padėties blogėjimas ir nedarbas šį judėji­mą tik stiprina. Judėjimo tikslas - likviduoti automobilių spūstis ir dėl jų patiriamus nuostolius, sumažinti oro taršą, padidinti kelionių viešuoju transportu greitį, saugumą, komfortą ir kartu pritraukti milijardines už­sienio investicijas, sumažinti nedarbą, pagyvinti ekonomiką.

- Kada kilo idėja statyti Vilniuje miesto geležinkelį - metropoliteną, ir kaip ji buvo rutuliojama?

- Dar 1983 metais Miestų statybos projektavimo instituto specialistų darbo grupė pasiūlė metropoliteną kaip vieną iš variantų miesto viešojo transporto sistemai plėtoti, o Kompleksinių transporto problemų insti­tuto specialistai tuometiniam Vilniaus miesto vykdomajam komitetui pasiūlė šios sistemos trasas ir tuneli­nius ruožus projektuoti pagal metropoliteno reikalavimus. Tam tikslui buvo suburtos geologų ir inžinierių darbo grupės, jos atliko geologinius tyrinėjimus ir parinko trasas. Vėliau prasidėjo Sovietų Sąjungos griū­tis, ir visi dokumentai pateko į archyvą.

Metro idėja atgimė 2003 metais. Diskusijai įsibėgėjus, 2007 metais įsikūrė piliečių asociacija "Metro sąjū­dis", kuri šiuo metu vienija per 6000 piliečių. "Metro sąjūdžio" idėjoms realizuoti buvo įkurta viešoji įstaiga "Vilniaus metro", o jos vykdomai veiklai viešinti - ir interneto svetainė analogišku pavadinimu. Diskusijų me­tu išryškėjo, kad metropoliteno sukūrimas yra ne tiek techninė ar finansinė, daugiau politinė problema, to­dėl diskusija metropoliteno klausimu persikėlė į politines institucijas: Seimą, Vyriausybę ir Vilniaus miesto savivaldybę.

- Koks šių valstybinių institucijų vaidmuo sprendžiant šios susisiekimo sistemos įgyvendinimą?

- Kitų šalių patirtis rodo, kad politinis šalies apsisprendi­mas yra ilgiausiai trunkantis, brangiausiai kainuojantis ir le­miamas veiksnys sukuriant šią ekonomiškai efektyvią vie­šojo transporto sistemą. Seimas turi priimti įstatymą, kuris paskirstytų funkcijas tarp Vyriausybės, savivaldybės ir vers­lo struktūrų. Vyriausybė turi organizuoti konkursą strategi­niam investuotojui parinkti, įkurti bendrovę, su ja sudaryti koncesijos sutartį, kad ji šį objektą už savo pinigus supro­jektuotų, pastatytų, eksploatuotų, o pasibaigus koncesijos sutarčiai grąžintų valstybei. Savivaldybė turi numatyti me­tro trasas, jų statybos eiliškumą, o verslo struktūroms šį projektą įgyvendinus - organizuoti visų viešojo transporto sistemų darnų funkcionavimą, suteikiant kokybiškas susisiekimo paslaugas miestiečiams ir miesto svečiams.


Nori dirbti Lietuvoje

- Kokios politinės partijos šiam projektui pritaria ir kas oponuoja?

- Politinių partijų reikšmę nustato Lietuvos žmonės, rinkdami atstovus į Seimą. Noriu pasakyti, kad praėju­sios kadencijos Seime buvo susikūrusi metro idėjos paramos grupė, kuri vienijo 72 Seimo narius iš įvairių partijų. Šios kadencijos Seime paremti šią idėją jau panoro daugiau nei 50 parlamentarų. Penki įvairioms partijoms atstovaujantys Seimo nariai registravo Vilniaus metropoliteno įstatymą. Beveik visų partijų lyde­riai, keletas ministrų, daugumos asociacijų vadovai, nemažai žymių mokslo ir visuomenės atstovų viešai parėmė šią viešojo transporto vystymo koncepciją ir jos įdiegimo būdą. Nepritarimą reiškia tik dabartinis Vilniaus meras Artūras Zuokas ir būrelis apie jį susibūrusių politikų bei jiems pavaldžių valdininkų.

- Kokias jūs, verslininkas, prognozuojate Lietuvos, taip pat ir Vilniaus, ūkio raidos perspektyvas, ir kaip tai susiję su mūsų aptariama transporto problema?

- Dabar matau išsivaikščiojančią ir nykstančią Lietuvą. Matau dvi perspektyvas: pesimistinę ir optimistinę. Pirmu atveju korupcijos virusu užsikrėtusi valdžia ir toliau valdys nemažą Lietuvos ūkio dalį, taip pat ir su­sisiekimą, neleisdama verslui dirbti, ir jį visiškai sužlugdys. Antru atveju padorūs ir sveikai mąstantys politi­kai, visuomenės padedami, perims iniciatyvą ir leis verslui reikštis visose ūkinės veiklos srityse bei, daly­vaujant užsienio kapitalui, sukurti gana geras darbinės veiklos ir gyvenimo sąlygas. Mūsų tėvynainiams ne­bus reikalo statyti metro Londone ar Helsinkyje, jie tai galės daryti ir tėvynėje. Bet kad tai įvyktų, Lietuvos žmonėms reikia pasirinkti vieną iš galimybių ir veikti. Lengviausias kelias būtų emigruoti, bet "Metro sąjū­džio" žmonės pasirinko sunkesnį variantą - siekti, kad valdžia leistų dirbti tėvynėje.

Kalbėjosi ROMAS TARVYDAS

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro eismui neturi įtakos meteorologinės sąlygos: sniegas, ledas, liūtys, vėjas ir t.t.

Draugai

Blog'ai