Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Kada Pilaitė taps sostinės žvaigžde?

„Pilaitė tampa Vilniaus žvaigžde“, – lygiai prieš trejetą metų straipsnyje „Anksčiau nuvertintas sostinės rajonas tampa Vilniaus žvaigžde“ parašė A. Milašius, savo kaip visada profesionaliame ir patraukliame straipsnyje, paminėdamas ne tik didžiausias šio rajono problemas, bet ir įvardijęs jo privalumus. Esu tikras, kad Pilaitės žvaigždė šiandien žibėtų dar ryškiau, jei jai būtų grąžinta sena skola – greitas, saugus ir patogus susisiekimas su miesto centru.

Šiandien mažai kas ir bepamena, tačiau prieš kelias dešimtis metų planuojant šį naują sostinės rajoną jo planuose buvo nubrėžta ir pirmoji, 8 km ilgio, lengvojo metro trasa, jungianti Pilaitę su Centru. To meto dokumentuose rašoma: „Planuojant Pilaitės (Sudervės) gyvenamuosius rajonus orientuotasi į greituminį bėginį transportą, kuris žymiai pagerins autobusų ir troleibusų parkų darbą“. Jei 1990 metais trasos įrengimo darbai nebūtų buvę sustabdyti, šiandien Pilaitės gyventojai, esu tikras, gerokai mažiau kalbėtų apie savo didžiąsias bėdas – spūstis ir parkavimosi sunkumus.

Per trejetą paskutinių metų Pilaitė gerokai ūgtelėjo. Už vakarinio aplinkkelio nuo Gudelių iki Avižienių nusidriekė antrasis Vilnius – Panevėžio dydžio miestas, priklausantis pusiau Vilniui, pusiau Vilniaus rajonui. Šis kentauras kasmet pasipildo keletu tūkstančių butų, namų ir kotedžų, galimybe jame apsigyventi kasmet pasinaudoja beveik 6000 žmonių.

Statant tokiais tempais per 10 metų vakarinė miesto dalis gali išaugti dvigubai, o tiesioginis patekimas į miesto centrą Narbuto gatve – vienintelis.

Todėl sprendimą kurti už vakarinio aplinkkelio atskirą miestą ar iš esmės pagerinti susisiekimą kuriant greitą, komfortišką ir prestižinę susisiekimo sistemą, būtina priimti jau šiandien.

Miesto vyriausiais architektas Mindaugas Pakalnis, tvirtindamas, kad „tokio kultūrinio gyvenimo, koks vyksta miesto centre, šiame rajone nebus“, yra teisus. Jis nenorėtų, kad Pilaitė taptų savarankišku miestu, todėl peršasi išvada: norint išlaikyti vakarinę dalį patrauklią, lieka vienintelė alternatyva – gerinti susisiekimą.

Suvokdami politinio sprendimo būtinumą siekiant šio tikslo, 32 Seimo nariai pateikė nutarimo projektą – pradėti Vilniaus metropoliteno trasų planavimo, projektavimo ir įrengimo darbus. Kitaip tariant, tęsti ir užbaigti tai, kas buvo pradėta prieš kelias dešimtis metų . Tokio projekto noriai imtųsi privatus sektorius, o valdžia galėtų prisidėti ES paramos lėšomis, skiriamomis būtent tokiems projektams.

Žinoma, kad Atėnų, Madrido ir Varšuvos metropolitenų statybai ES skyrė didesnę dalį šiems objektams pastatyti reikalingų lėšų.

Šiuo metu ES numato daugiau paramos skirti stambiems projektams, kurie generuoja aiškią pridėtinę vertę. Specialistų skaičiavimais, Vilniaus metropoliteno atkarpa Pilaitė – Centras yra viena iš tokių.

Sprendimas pritarti Nutarimo projektui, kuris siūlo Vyriausybei pradėti organizacinį darbą įgyvendinant Vilniaus metro sistemą naujos kadencijos Seimo neturėtų būti ilgam atidėtas, o svarstomas vienas pirmųjų.

Pasaulinė patirtis rodo, kad politinis sprendimas yra ilgiausiai trunkantis ir brangiausiai kainuojantis metropoliteno statybos etapas. Dėl Vilniaus metro diskutuojama daugiau nei 50 metų, o metro trasą Pilaitė – Centras galima pastatyti per 5. Taigi paskaičiuokite: tikrąja Vilniaus žvaigžde Pilaitė taps tik praėjus penkeriems metams po to, kai Seimas ir Vyriausybė priims sprendimą leisti statyti metro trasą, jungiančią Pilaitę su miesto centru.



Autorius: Danielius Jauniškis

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro yra kitoje plokštumoje nei antžeminis transportas, todėl nesikerta jų trasos ir nereikia sustoti praleisti statmena kryptimi judančio transporto ir žmonių. Tai užtikrina didesnį važiavimo greitį, didesnį transporto ir pėsčiųjų saugumą.

Draugai

Blog'ai