Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

JAV kompanijos sukurta technologija leistų stabdančio traukinio sukuriama energija patenkinti 1300 gyvenamųjų namų poreikius elektrai

Londonas, Niujorkas, Paryžius – kas bendra tarp šių miestų? Apart to, kad jiems aptarnauti reikalingi milžiniški energijos kiekiai, minėtuose didmiesčiuose taip pat išplėtotos požeminio viešojo transporto sistemos, kuriomis kasdien pervežama milijonai keleivių. Tačiau kas, jei minėtos sistemos ne tik tenkintų gyventojų poreikį mobilumui, bet ir padėtų nuolat alkanus energijai miestus aprūpint elektra? JAV kompanija gaminanti pramoninius smagračius „Vycon Energy“ teigia, kad jos kuriamų technologijų dėka būtų galima panaudoti važiuojančių traukinių kinetinę energiją elektrai gaminti ir ją perduoti į miesto elektros pastotes. Tokių būdu ne tik būtų mažinamos taršos emisijos, bet ir padedama išvengti situacijų, kuomet energijos poreikis viršija pasiūlą.

„Vycon“ technologijos veikimas panašus į regeneracinį stabdymą. Judantis traukinys turi daug kinetinės energijos, kuri, kompanijos manymu, traukiniui stabdant prieš atvykstant į stotį, galėtų pasitarnauti. Smagračio pagalba kinetinę energiją būtų galima paversti elektra, kurią traukinys naudotų pajudėdamas iš vietos. Panaši sistema naudojama hibridiniuose automobiliuose, tačiau judantis traukinys sugeneruotų nepalyginamai didesnį elektros energijos kiekį nei „Toyota Prius“.

Anot dienraščio „Greentech Media“, 10 vagonų metro sąstatas iki pasieks darbinį greitį per 30 sekundžių naudoja keturis megavatus elektros energijos – kiekį, kurio pakaktų 1300 vidutinių individualių gyvenamųjų namų poreikiams. Energijos poreikis toks didelis, kad traukinių išvykimas reguliuojamas idant nebūtų viršijamas elektros įvado galingumas, tačiau didelių įtampos kritimų išvengti vis tiek nepavyksta. Kaip teigia „Vycon“ pardavimų viceprezidentas Louis Romo, „beveik kiekviena geležinkelio kompanija JAV turi stotį, kurioje įtampos kritimas sukelia problemų“.

Pagal „Vycon“ planą, lėtėjantis traukinys generuotų apie keturis megavatus energijos, kuri būtų perduodama į kompanijos gaminamas „Regen“ smagratines energijos kaupimo sistemas, sumontuotą stotyse. Vėliau ji būtų atiduota traukinio elektros varikliui taip vadinamu trečiuoju bėgiu.

„Galėtume grąžinti apie 90 proc. sukauptos energijos“. „Išvykstantis traukinys naudotų savo paties sukurtą energiją“. Jeigu sistema būtų įdiegta bent pagrindiniuose didmiesčiuose, tik pagalvokite kiek energijos galėtume sutaupyti. Primename, kad ankščiau rašėme apie itin ambicingą „Ecoloco“ koncepsiją, kurios esmė metro traukinių sukurtų oro srautų „įkinkimas“ elektrai gaminti.