Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Inžinerinės geologijos reikšmė ir jos perspektyvos

Geologų bendruomenės nariai gilinasi į Žemės sandaros istoriją. Juos domina Žemės gelmės ir milijonus metų trukę Žemės sluoksnių formavimosi procesai ir jų rezultatai. Inžinierius-geotechnikus daugiau domina Žemės paviršius ir keliolikos metrų gylyje slūgsančių geologinių sluoksnių fizikinės savybės. Inžinieriai apie geologiją turi miglotą supratimą ir tik inžinerinės nesėkmės priverčia juos susidomėti gamtos kūriniu - Žemės geologija ir priverčia ieškoti geologų, kaip daugiau išmanančių apie tai, pagalbos. Geologų ir inžinierių bendradarbiavimas duoda ne tik pažintinę, bet ir ekonominę naudą. Tik inžinerinė nesėkmė privertė ir šių eilučių autorių kreiptis į geologus pagalbos.

Utenoje rudenį pastačius namą ant pakankamai tvirto grunto, bet žiemą jo neužsandarinus, gruntas po pamatais įšalo, o atėjus pavasariui pastatas visiškai suklypo ir daugelis manė, kad jį teks nugriauti. Su geologais pavyko išsiaiškinti, kad gruntas, ant kurio buvo pastatytas statinys, yra aleuritas, kuris šaldamas turi savybę sugerti vandenį, dėl ko jame susidaro ledo kristalų. Atėjus pavasariui paaiškėjo, kad pastatas stovi ne ant grunto, o ant ledo. Inžinieriui geologui Kastyčiui Dunduliui paaiškinus šią gamtos „išdaigą", palaukėme, kol ledas galutinai ištirps, ir sėkmingai užbaigėme namo statybą.

Ši priverstinė pažintis su geologais ir jų žiniomis apie grunto elgseną pažadino ir inžinierių smalsumą. Grupė inžinierių pradėjo diegti naujas technologijas statant pamatus ir atramines sienutes. Mums talkino inžinieriai geologai A. Pečkaitis ir K. Dundulis. Pasirodė, kad Lietuvos gruntų atsparumas apkrovai yra kelis ar net keliolika kartų didesnis nei tuo metu statybų projektavimą reglamentuojantys teisiniai dokumentai ir kuo buvo įsitikinę statybos inžinieriai. Paskleidus naują patirtį Lietuvos mastu, dabar sutaupoma dešimtys milijonų litų kasmet. Tačiau norint taupyti šimtus milijonų ar milijardus, reikia glaudesnio geologų ir inžinierių-geotechnikų bendradarbiavimo tiek patiems gilinant žinias ir jų pritaikymą praktikoje, tiek šviečiant visuomenę apie šios veiklos ekonominę naudą.

Pasaulyje stebimas gyventojų telkimasis į miestų tipo bendruomenes, o patys miestai statosi tiek į viršų, tiek į požemį. Daugelyje Europos miestų daug geriau išnaudojamas požemis, žemės paviršių paliekant želdiniams ir žmonių judėjimui. Pastatų rūsiai, požeminiai garažai, požeminės pėsčiųjų perėjos su šalia esančiomis prekybos patalpomis užima kelis aukštus, statomos požeminės dviejų lygių sankryžos, automobilių tuneliai ir metropolitenai. Ir visi šie statiniai duoda didžiulę ekonominę naudą šių miestų žmonėms.

Piliečių asociacijos „Metro sąjūdis" aktyvistai gali patvirtinti, kad didžioji Lietuvos visuomenės dalis mano, kad lengviau nuskristi į Mėnulį, nei kuriame nors Lietuvos mieste pastatyti požeminį geležinkelį - metropoliteną. Kauno ir Vilniaus geležinkelio tuneliai buvo pastatyti prieš 150 metų. Vieno lygio geležinkelio pervažos miestuose egzistuoja nuo carinės Rusijos laikų, kai automobiliai dar buvo retenybė. Vilniuje dviejų seniūnijų gyventojai geležinkelio sankasą įveikia 110 m ilgio ir 140 cm skersmens kanalizacijos vamzdžiu. Vien Amalių geležinkelio pervaža Lietuvos žmonėms atneša apie 40 mln. litų nuostolių kasmet, nors požeminį pravažiavimą galima įrengti už 20 mln. litų. Analogiška padėtis ir Lentvaryje, Šiauliuose, Mažeikiuose bei kituose Lietuvos miestuose.

Nors miestuose automobilių daugėja ir gatvių spūstyse, mokslininkų skaičiavimais, prarandami milijardai, nestatomi ir požeminiai pravažiavimai.

Sovietiniais laikais Kaune buvo planuojama statyti tunelį, kuris sujungtų Birštono ir Jonavos gatves ir išlaisvintų Kauno senamiestį nuo spūsčių, tačiau nepriklausomybės metais ši idėja užgeso. Nesiryžtama pradėti ir tunelio į Kuršių Neriją po Kuršių mariomis statybos, nors toks tunelis būtų daug pigesnis, patogesnis ir greičiau pastatomas nei tiltas.

Panagrinėjus kitų Europos miestų patirtį paaiškėjo, kad panašių statinių statybos brangiausiai kainuojantis ir ilgiausiai trunkantis etapas yra politinio sprendimo priėmimas. O politikų apsisprendimą lemia visuomenės išprusimas. Mūsų nagrinėjamais atvejais - tai visuomenės geologinių ir geotechninių žinių stoka. Net daugelis geologų ir geotechnikų nesiima žygių ką nors padaryti, kad atsirastų veiklos jų profesijos srityje.

Ekonomikos krizės skatina žmonių mąstymą ir suaktyvina veiklą. Šiuo metu yra trys alternatyvos: išvažiuoti iš Lietuvos, susikurti veiklos tėvynėje arba laukti malonės iš valdžios. Jaunimas traukia j Vakarus. Vyresni ieško veiklos tėvynėje, o veteranai išeina į užtarnautą arba amžiną poilsį.

Geologams ir geotechnikams, kuriems daugiau rūpi veikla, o ne poilsis, greitu laiku turėtų atsiverti plačios galimybės pasireikšti. Priėmus Metropoliteno koncesijos įstatymą ir didiesiems Lietuvos miestams pradėjus svarstyti galimas metro trasas, geologų žinios ir geotechnikų patirtis turės didelę paklausą. Užsienio investuotojai ir rangovinės metro statybos firmos be vietinių specialistų neišsivers, o šiems, puikiai žinantiems Lietuvos geologines ir hidrogeologines sąlygas, šioje srityje konkuruoti su užsieniečiais nebus sudėtinga. Metropoliteno statyba paskatins ir kitų geotechninių projektų realizavimą. Akivaizdi šių objektų eksploatavimo nauda padidintų geologų ir inžinierių geotechnikų prestižą. Tokiu atveju galima būtų tikėtis jaunimo didesnio susidomėjimo šiomis profesijomis ir laukti didesnio valdžios ir verslo struktūrų dėmesio tiek finansuojant mokslo ir mokymo įstaigas, tiek suteikiant galimybę pasireikšti geotechninius darbus vykdančioms organizacijoms.

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro yra kitoje plokštumoje nei antžeminis transportas, todėl nesikerta jų trasos ir nereikia sustoti praleisti statmena kryptimi judančio transporto ir žmonių. Tai užtikrina didesnį važiavimo greitį, didesnį transporto ir pėsčiųjų saugumą.

Draugai

Blog'ai