Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Goštauto viaduko statyba. Kiek kainuoja netinkamas darbų organizavimas?

Ne kiekvienas susimąsto, kuo atsiliepia Goštauto viaduko statyba mums, eiliniams mokesčių mokėtojams. Pakeiksnojame nepatogumą stovėdami spūstyje ir tiek. Tiesiog: -„nieko čia daugiau nepadarysi“.

Pasigilinti į šį „reiškinį“ paskatino rytmetis, kuomet 7:30 važiavau iš centro į Žemuosius Panerius. Įspūdį padarė tai, kad tuo metu nė vieno darbininko statybos objekte dar nebuvo. Tą pačią dieną 17:30 važiuojant iš Žemųjų Panerių į centrą, darbininkų jau nebuvo nė vieno.

Kilo natūralus klausimas: - Kiek truks statyba, jeigu taip organizuojamas darbas?

Ogi, pusmetį uždelsta Goštauto viaduko statyba, „iš kišenių ištrauks“ ko ne, dar tiek pat, kiek kainuoja pati statyba.


Matematika paprasta

Anksčiau iš Žemųjų Panerių į centrą važiuodavau 15 minučių. Prasidėjus statybai, tą maršrutą įveikiu per 25 minutes. Tai reiškia, kad 10 minučių palieku kamštyje. Nei daug nei mažai čia viena kryptimi per parą pravažiuoja daugiau nei 12 000 automobilių, abiemis kryptimis - 24 000. Imant, kad viename automobilyje vidutiniškai važiuoja 1,5 žmogaus, tai sudaro 36 000 keleivių, kurie visi bendrai sugaišta 6000 valandų savo laiko.

Pirma mano (ir visų mūsų) indėlio į netinkamą statybos organizavimą dalis yra sugaištas laikas. Valstybės nustatyta, kad žmogus per 1 valandą sukuria 34 litus pridėtinės vertės. Taigi – žmonių sugaištas laikas per vieną parą sudaro 6000 val. x 34 lt/val = 204 000 litų. Per pusę papildomų metų (išmetant laisvadienius) žmonių sugaištas laikas atsieina 204 000 lt. x 105 d. = 21 420 000 lt (dvidešimt vieną milijoną keturis šimtus dvidešimt tūkstančių litų).

Kita mano (ir visų mūsų) indėlio į netinkamą statybos organizavimą dalis yra sudegintas transporto priemonės kuras. Valstybės pripažinta, kad automobilis per valandą sudegina nuo 1,2 iki 2 litrų kuro. Paprastumo dėlei imkime 1,5 litro per valandą. Taigi 24 000 automobilių, po 10 minučių, per 105 dienas savo variklius kūrena 420 000 valandų ir sudegina 630 000 litrų kuro. Per pusę metų už kamštyje sudegintus degalus mes asmeniškai sumokėsime beveik 3 000 000 lt (tris milijonus litų).

O kur automobilių eksploatacinės išlaidos, oro tarša, žmonių sveikata ir daug kitų čia nevertintų faktorių.

Šio transporto mazgo statybos šeimininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė. Nejaugi šioje institucijoje nėra darbuotojų, kurie naudojasi ta kelio atkarpa? Nejaugi miesto valdžia su meru priešakyje nemato netinkamo statybos organizavimo ir terminų vilkinimo? Nejaugi tai niekam nerūpi? Juk, ėmusis tinkamų priemonių, galima sumažinti dešimtimis milijonų kainuojančias netektis.

Jeigu eilinis pilietis galėjo pastebėti ir paskaičiuoti statybos nuostolius, tą privalėjo padaryti ir savivaldybė, įskaičiuodama gyventojų nuostolius į galutinę sąmatą.

„Netinkamas darbų organizavimas“ — tarsi tai tebūtų išsimokslinimo ar įgudimo stoka. Betgi priešingai: būtent patirtis skatina abuojumą, tokių ne savo nuostolių nepaisymą, sąmoningą žalos darymą. Nes taupantys lieka kvailio vietoje.

Juk niekas, pirmiausia patys statybininkai ir jų užsakovai nekelia klausimo, kodėl statybos (perstatymo) sąmatoje ir atitinkamai rangos sutarties kainoje nėra dėl darbo organizavimo sukeltų nuostolių aplinkiniams atlyginimo? Būsimi nuostoliai gi iš anksto žinomi, juos nesunku bent apytiksliai suskaičiuoti, kaip tai Goštauto atveju padarė anoniminis šio rašinio autorius.

Jeigu savivaldybės varžytynėse kainos būtų su numatomais nuostoliais (ir jų atlyginimu), tai rangovai mikliai rastų darbo organizavimo būdų, kaip tuos nuostolius sumažinti, nes santaupas pasiliktų sau.

Dabar gi vilkui patikime avių ganymą, o paskui jį mušame (ne, tik paburbame, pasiguodžiame), kad avys patyrėme netektį.

Vladas Palubinskas