Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Goštauto gatvės viadukas – galvos skausmas už 32 milijonus
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr.

Kiekvieną dieną, nuo ryto iki vakaro, sostinės Geležinio Vilko gatve nutįsta kilometrinės automobilių eilės. Šių spūsčių priežastis - statomas viadukas, leisiantis vairuotojams iš Geležinio Vilko, pasukti į Goštauto gatvę.

Tokiu būdu keli tūkstančiai vairuotojų, kasdien keliaujančių šiuo maršrutu, sutaupys apie du kilometrus kelio arba kelias minutes laiko. Visa tai atrodo puiku, tačiau sostinėje ir be to pilna vietų, kuriose ne keli tūkstančiai, bet kelios dešimtys tūkstančių skubančių į darbą ar iš jo praleidžia begalę laiko.

Kodėl pasirinkta būtent ši sankryža ir būtent šis viadukas? Juk jis realiai sutrumpins kelią tik tiems, kam reikia patekti į nedidelę dalį Goštauto gatvės, kurioje nėra gyvenamųjų namų, tik kontoros, o ir tų ne tiek jau daug.


Neregėta ekonomija!

Mokslininkai paskaičiavo, kad viena darbo valanda Lietuvos ūkiui vidutiniškai sukuria 37 litus BVP. Jeigu jūs į darbą ir namo važiuojat per šią susidariusią grūstį ir per dieną praleidžiate joje apie valandą, kasdien valstybė praranda tokią sumą pinigų nuo kiekvieno šioje spūstyje sėdinčio žmogaus. Turint omenyje, kad tokių nelaimėlių mieste yra ne vienas tūkstantis, valstybei ši statyba kasdien kainuoja šimtus tūkstančių, o per metus, kol viadukas bus baigtas, visi mes prarasime ne 32 milijonus, sumokėtus, bet kelis kartus daugiau.

Pasitelkus nesudėtingą matematiką, galima paskaičiuoti, kad jeigu kasdien čia pravažiuoja po 100 000 žmonių ir visi jie užtrunka vidutiniškai po dešimt minučių, valstybė kiekvieną dieną netenka bendrojo vidaus produkto (BVP) už daugiau kaip pusė milijono litų. Kasdien!

Vardan ko? Ar matėt kada nors šioje Goštauto gatvės atkarpoje grūstį?


Privalumų yra, bet nedaug

Kiekvienoje blogybėje galima įžvelgti ir gerų dalykų. Taip ir šis viadukas, dar nepastatytas, bet jau prakeiktas ne vieną tūkstantį kartų, turi, tiksliau, turės ir savų privalumų.

Iš Goštauto gatvės įvažiuojant į Geležinio Vilko, kas savaitę įvykdavo bent po vieną avariją, kartais net kelios tuo pačiu metu.

Kelininkai sako, kad nutiesus naują viaduką ir pratęsus greitėjimo juostą, avarijos šioje vietoje turėtų išnykti.

Logiška ir puiku, tačiau jeigu jau naikinti avarijas, tai gal geriau būtų pratęsti naują eismo juostą iki pat Gerosios vilties žiedo? Deja, tam reikėtų praplėsti, tiksliau, iš naujo pastatyti dar vieną viaduką, vedantį iš Čiurlionio gatvės į Vingio parką. O tam neužtenka pinigų...


Gresia dar viena avaringa vieta

Panašu, kad pastačius naują viaduką, gali būti, kad įvažiavimas į jį taps nauja avaringa vieta, nes eismo srautas toje vietoje yra labai didelis ir važiuojama čia nemažu greičiu.

Tiems, kurie norės sukti į viaduką teks pristabdyti, o tai jau gresia pavojinga situacija, nes lėtėjimo juostai, norintiems užvažiuoti ant viaduko, vietos lyg ir nenusimato.


Ne nuo to galo

Keista, kai mieste dar nepastatytas aplinkkelis, kuris galėtų didelę dalį transporto nukreipti nuo Geležinio Vilko gatvės. Logiška būtų statybas šioje gatvėje pradėti tada, kai aplinkkelis jau bus atidarytas.

Tuo tarpu ten, kur išties labai sudėtingas eismas, pavyzdžiui Kalvarijų – Žalgirio, arba Kalvarijų – Ozo gatvių sankryžose, nieko nedaroma. Deja, tokių vietų Vilniuje ne viena ir ne dvi ir jų tik daugėja.