Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Geri orai priminė tunelio į Kuršių neriją idėją

Dar praėjusią savaitę gerokai virš 30 laipsnių šoktelėjus termometro stulpeliui pajūryje nusidriekė poilsiautojų eilės. Smiltynės perkėlai dirbant visu pajėgumu spūsčių išvengti nepavyksta – patekti į keltą keblu ne tik atvykėliams, bet ir vietiniams Neringos gyventojams, nors šie ir turi leidimą keltis be eilės.

Susidariusi situacija atnaujino diskusijas dėl jungties į Kuršių neriją statybas. Ankščiau dažnai linksniuotą tiltą keičia tunelio idėja. Tam įtakos turėjo ne tik neigiamas UNESCO tilto vertinimas, bet ir finansiniai veiksniai – įrengti tuneli po Kuršių mariomis kainuotų bemaž tris kartus pigiau.

Vietoje, kurioje siūloma kasti tunelį, uosto vystytojai ketina įrengti sūraus vandens barjerą, kurio viršumi galėtų eiti kelias, todėl paties tunelio ilgis siektų apie 700 m. Ilgamečio statybos inžinieriaus Juozo Zykaus teigimu, marios šioje vietoje seklios, didžiausias gylis tesiekia 5 metrus, todėl darbus vykdyti būtų galima atviru būdu, kasant iš viršau. Tokių atveju nereikalingos brangios tunelių rausimo mašinos, kuriomis kasami tuneliai giliai po žeme ar vandeniu.

Dažnas baiminasi, kad nutiesus jungtį būtų padaryta žala Kuršių nerijos gamtai, o jos kurortai taptų panašūs į prieštaringai vertinimą Palangą. Skeptikus turėtų raminti tai, kad važiavimas tokiu tuneliu automobiliu būtų mokamas ir ribojamas. Jei dalis pajamų, surinktų už naudojimąsi tuneliu, būtų skirta Kuršių nerijos gamtos išsaugojimui, atsirastų galimybė dažnai gaisrų niokojamuose Kuršių nerijos miškuose įrengti priešgaisrinės sistemas ir sutelkti didesnius žmogiškuosius išteklius. Kadangi tunelio eksploatacinės išlaidos, lyginant su dabar kursuojančiais keltais, būtų ženkliai mažesnės, aplinkosaugai galėtų tekti išties solidžios sumos.

Jungties atsiradimu suinteresuoti ir verslininkai. Erdvė aplink tunelį Klaipėdos pusėje galėtų tapti populiariu traukos centru – atsirastų vieta mažųjų laivų prieplaukai, laisvalaikio ir pramogų centrams.

Tunelio atsiradimu ypač suinteresuoti Neringos gyventojai, į kurių problemas atkreipiamas dėmesys tik užplūdus karščiams. Neringos meras Darius Jasaitis yra pajuokavęs, kad jei toks projektas būtų įgyvendintas jam valdant, neringiškiai meru jį rinktų iki gyvenimo galo.

Panašių tunelių pasaulyje egzistuoja šimtai, labiausiai jie paplitę daug salų turinčiose šalyse. Ilgiausias povandeninis tunelis įrengtas Japonijoje 1998 m. Jo ilgis siekia 54 kilometrus.