Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Diskusija apie Vilniaus viešąjį transportą

Vilniaus savivaldybės darbuotojai, mokslininkai, visuomenininkai ir žurnalistai diskutavo, kokios rūšies naujo visuomeninio transporto reikia Lietuvos sostinei. Ką miestui siūlo mokslininkai? Ar visuomenės balsas bus išgirstas sprendžiant Vilniaus transporto problemas?

Su dabartinėmis Vilniaus miesto transporto bėdomis žurnalistus supažindino savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Šešeigis. Diskusijos dalyviai vieningai sutari, kad Vilniaus viešojo transporto sistema yra pasenusi ir neefektyvi, kad būtinąją keisti šiuolaikiška, greita, aplinkai draugiška transporto priemone. Tam šių metų pradžioje Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė sutartį su penkių subjektų grupe, kurios užduotis išanalizuoti sostinės transporto srautus ir problemas ir parengti specialųjį planą, pateikti visų įmanomų naujų transporto rūšių socialinį-ekonominį pagrindimą. Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof. Marija Burinskienė informavo, kad darbo grupės parengta analizė viešam visuomenės svarstymui bus pateikta rugsėjo 16 d. Darbo grupės atliktuose tyrimuose dalyvavę mokslininkai pateiks skaičiavimus, jų analizę, o sprendimus turės priimti miesto politikai. A. Šešelgis patikslino, kad daugelio Vilniui svarbių projektų likimas priklauso ne tik nuo miesto politikų, bei ir nuo Seimo, Vyriausybės. Tačiau visuomeninio judėjimo „Metro sąjūdis" valdybos pirmininkas Juozas Zykus baiminosi, kad ne visuomenės interesai, o politiniai sprendimai nulems, kokiu transportu važinės vilniečiai. „Siūlome metro linijas tiesti pasitelkus ES lėšas ir privačią iniciatyvą koncesijos principu. Svarbu, kad atsakomybę ir riziką prisiima privatininkas. Logika paprasta jei bilieto kaina bus nekonkurencinga, nepriversi žmogaus naudotis šia transporto priemone. Todėl valdžiai nėra pagrindo baimintis dėl atsiperkamumo. Juk šiandien savivaldybės skola „Vilniaus autobusų" ir „Vilniaus troleibusų" parkams jau siekia net 200 mln. Lt. sakė J. Zykus.

Diskusijoje dalyvavęs VGTU prof. J. Anuškevičius teigė, kad Vakarų Europos miestu praktika seniai paneigė Lietuvoje iš SSSR laikų populiarų mitą, kad metro atsiperka tik mieste, kuriame yra ne mažiau kaip milijonas gyventojų. Pasak jo, Europos miestai (pvz., Prancūzijos Renas, Portugalijos Portas), turintys mažiau nei Vilnius gyventojų, pasistatė kaip tik metro linijas, nes tai saugi, greita, patogi ir draugiška aplinkai transporto rūšis.

Diskusiją apibendrinęs A. Šešelgis pabrėžė, kad lietuviai - įdomūs žmonės, pažiūri, kaip daro kiti, ir pasielgia priešingai, nesvarbu, kad negudriai.

Arūnas Mildžius
Savivaldybių žinios