Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Dabar tramvajus, ateityje metro

Vilniaus miesto taryba apsisprendė: sostinės gatvių kamščius bus bandoma naikinti įrengiant tramvajų ir greitųjų autobusų linijas. Tačiau koncepcija, kurioje numatoma sostinės viešojo transporto plėtra per ateinančius 30 metų, nenubraukia ir metro idėjos rėmėjų įdirbio.


Pirmiausia - šiandienos poreikiai

Vilniaus miesto taryba nusprendė, kad situaciją reikia gelbėti paisant šiandienės situacijos, tačiau nepamirštant ateities perspektyvi.

„Tarybos nutarimas logiškas, mat nedelsiant reikia tobulinti esamų gatvių transportą pasitelkiant naujas autobusų modifikacijas ir kartu ruoštis radikaliam susisiekimo būklės gerinimui statant metropoliteną. Jeigu miesto biudžete atsiras atliekamų pinigų, nepakenks ir tramvajaus linija, nors, žinoma, viena linija kamščių neišspręs", - patvirtintą sostinės viešojo transporto koncepciją komentavo asociacijos "Metro sąjūdis" valdybos pirmininkas Juozas Zykus.

Remiantis savivaldybės planu, be greitųjų autobusų, turėtų atsirasti ir pirmoji tramvajaus linija. Tokią numatoma tiesti po kelerių metų, ji sujungtų stotį ir Santariškes. Tai atkarpa, kuria nuolat keliauja dideli ne tik vilniečių, bet ir miesto svečių srautai. Linija nusidriektų Pylimo, Kalvarijų ir Santariškių gatvėmis.

Tobulinant sostinės susisiekimo sistemą ketinama keisti ir dabartinio transporto maršrutus, sudaryti galimybę dviračiais ar automobiliais pasiekti greitojo transporto maršrutus, o kad jis būtų tikrai greitas - įteisini viešojo transporto prioritetą transporto eismo sistemoje, ypač centrinėje miesto dalyje, Logiška tokios sistemos dalis, koncepcijos rengėjų nuomone, būtų automobilių stovėjimo vietų miesto centre ribojimas, tranzitinių, neekologiškų transporto priemonių ir įvažiavimo į centrinę miesto dalį apmokestinimas. Vilniaus politikai žada atkreipti dėmesį ir į viešojo transporto bilietų kainodarą.


Projektuotų patys

"Metro sąjūdžio" aktyvas, kuris rengė konceptualiąją metropoliteno sistemos įdiegimo dalį, liko patenkintas miesto tarybos sprendimu. J, Zykus, pasakojo, kad iš pradžių buvo pasiūlyta svarstyti tik vieną variantą - greitųjų autobusų. Tačiau pareikšta nuomonė, esą vien jų nepakaks, kad problema būtų išspręsta. Tuomet įtraukta ir greitojo tramvajaus atsiradimo galimybė. Galiausiai meras Artūras Zuokas įtikino tarybos narius, kad nereikia užkirsti kelio ir naujos transporto rūšies - metropoliteno - planavimui.

"Planuoti metropoliteną ir siekti politinio susitarimo realizuoti šį projektą būtina todėl, kad jis pritrauktų privačias milijardines investicijas ir Europos Sąjungos (ES) paramą, kurią dabar deklaruoja Europos Komisijos išleista Baltoji knyga", - tvirtino J. Zykus.

"Metro sąjūdžio" aktyvo grupė, susidedanti iš 30 įvairių sričių specialistų, tarp kurių pusė mokslo daktarų ir profesorių, pasiruošusi ateiti į pagalbą planuojant būsimą daugiafunkcių urbanistinių linijinių darinių plėtrą. Taip būtų užtikrintas efektyvus ir prasmingas didelio pajėgumo viešojo transporto rūšies - metropoliteno - įdiegimas bei eksploatavimas.

"Jeigu „Metro sąjūdžio" specialistų paslaugų bus atsisakyta, esame pajėgūs tokį planą sudaryti patys. Tačiau metropoliteno projektui realizuoti : būtinas nacionalinis susitarimas, planui turi pritarti pagrindinės partijos, idėją turi palaikyti ir visuomenė. Šiuo metu metro idėją, be Vilniaus miesto tarybos, palaiko didesnė dalis Seimo narių iš visų frakcijų. Premjeras yra davęs nurodymą ministerijoms pateikti Vyriausybės Strateginio planavimo komitetui siūlymų dėl Vilniaus miesto transporto sistemos tobulinimo pripažinimo svarbiu ekonominiu projektu", - pasakojo J. Zykus.

Visuomenės apklausos rodo, kad apie 60 proc. miestiečių mano, kad iš esmės išspręsti Vilniaus susisiekimo problemą galima tik įdiegus metropoliteną. Tokiu būdu artėjama prie nacionalinio susitarimo, kuris leistų verslo struktūroms jų lėšomis ir rizika sukurti šiuolaikinę, greitą, punktualią, komfortišką, saugią bei ekonomiškai efektyvią viešojo susisiekimo sistemą.

Dabar bemaž keturis mėnesius specialistai ir visuomenė diskutuos dėl to, kokių viešojo transporto maršrutų diegimas neatidėliotinas ir kas bus daroma tolesnėje perspektyvoje. Miesto taryba, vadovaudamasi specialistų sudarytais planais ir visuomenės lūkesčiais, 2012 metų pavasarį priims galutinį sprendimą.


Juozas ZYKUS
"Metro Sąudžio" valdybos pirmininkas

Jeigu miesto biudžete atsiras atliekamų pinigų, nepakenks ir tramvajaus linija, nors, žinoma, viena linija kamščių neišspręs.



Viešąjį išmainė į nuosavą

1980 metais nuosavu transportu naudojosi 12,4 proc. vilniečių. Juk praėjusiais metais tokių buvo net 60 proc. Viešuoju transportu šiuo metu naudojasi tik 39 proc. sostinės gyventojų ir miesto svečiai. Pastaraisiais metais pastebima tik viena teigiama tendencija - vis daugiau gyventojų keliauja dviračiais.

Tyrimai rodo, kad keliavimą troleibusais ir autobusais renkasi mažiausias pajamas gaunantys žmonės. Kaip keisis gyventojų keliavimo įpročiai ateityje, numatyti nelengva. Akivaizdu, situaciją reikėjo keisti iš esmės, ne paslaptis ir tai, kad Vilniaus miesto ir rajono savivaldybės yra tarp tų nedaugelio Lietuvoje, kuriose auga gyventojų skaičius. Planuojant viešojo transporto perspektyvas buvo remiamasi optimistinėmis gyventojų skaičiaus augimo prognozėmis, pagal kurias 2040 metais sostinėje gyvens apie 600 tūkst. gyventojų ir vis didesnių mobilumo problemų kels centrinėje bei vakarinėje miesto dalyje mažėjantis, o periferinėje miesto zonoje augantis gyventojų skaičius.

Tad nėra abejonių, kad savivaldybei nesugebėjus Ryga sukurti patrauklios, tai yra greitos, patogios ir nebrangios, viešojo transporto sistemos, šalies sostinei gresia virsti vienu begaliniu transporto kamščiu.


Nuostolius nesunku suskaičiuoti

"Metro sąjūdis" ne kartą akcentavo automobilių spūstyse patiriamus milijardinius nuostolius. Jų skaičiavimo metodika paprasta: automobilių kamščiuose prarastas laikas dauginamas iš vidutinio valandinio atlygio. Nereikėtų pamiršti ir kamščiuose sudeginamų automobilių degalų bei į atmosferą išmetamų tūkstančių tonų anglies dvideginio.

Seimo Metro idėjos paramos parlamentinės grupės kaip tik prieš lemtingąjį savivaldybės tarybos posėdį surengtame seminare naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste koncepcijoms apsvarstyti buvo išsakyti įvairūs argumentai, koks transportas Vilniui būtų optimalus. Metro šalininkus kiek nustebino Vilniaus Gedimino technikos universiteto Teritorijų planavimo mokslo instituto direktorės prof. Marijos Burinskienės teiginiai, kad metro verta įrengti tik miestuose, turinčiuose ne mažiau nei milijoną gyventojų. Šis įsitikinimas atkeliavo iš sovietmečio, kai planinės ekonomikos sąlygomis klerkai atrinkdavo miestus, vertus patogios susisiekimo sistemos.

Prof. M. Burinskienė ir šiandien gina senąjį skaičiavimo metodą. Jos teigimu, mažiau nei milijoną gyventojų turinčiuose miestuose metro sistema diegiama tik tais atvejais, jei tie miestai yra arba stambūs jūrų uostai, arba pasaulinio lygio kurortai, garsūs turizmo bei mokslo centrai.

Tokie argumentai neįtikina tų, kurie jau ne vienus metus domisi metropoliteno diegimo istorijomis mažuose Europos miestuose, yra nagrinėję finansavimo modelius, atsiperkamumą, kitus niuansus. "Metro sąjūdžio" aktyvo duomenimis, Europos miestų metro bilieto kaina yra tokia pat, kaip ir kito visuomeninio transporto, o keleivių pervežimo savikaina - mažiausia, todėl ir Vilnius nebus išimtis.


Pirmoji tramvajaus linija, kuri sujungtų stotį ir Santariškes, turėtų atsirasti jau po kelerių metų. Antroji, tarp Lazdynų, Naujamiesčio, Centro ir Justiniškių, iš artimiausių savivaldybės planų kol kas išbraukta.


Lėšų rasti įmanoma

Seime vykusiame seminare savivaldybės atstovai pabrėžė, kad miestas neturi finansinių, o kai kuriais atvejais - ir techninių galimybių metropoliteno statyboms. Metro diegimo idėjos puoselėtojai yra pasirengę siūlyti įvairių šios problemos sprendimo būdų.

Kol į Lietuvą nebuvo pasibeldęs sunkmetis ir komerciniai žemės sklypai turėjo neapsakomai didelę paklausą, buvo sukurtas modelis, kaip metropoliteną įrengti nepanaudojant nė vieno mokesčių mokėtojų lito. Buvo siūloma suteikti investuotojams brangių žemės sklypų šalia metropoliteno linijų mainais už tai, kad jie savo lėšomis įrengtų atitinkamą dalį metro infrastruktūros.

Šiandien siūloma kita finansinė schema, beje, dažnai naudota kitų Europos miestų. Projektą rekomenduojama realizuoti koncesijos būdu, suteikiant investuotojams teisę 20 metų eksploatuoti metro. Buvo apskaičiuota, kad 15 proc. reikiamų lėšų gali skirti privatūs ar instituciniai investuotojai, bemaž 36 proc. lėšų būtų galima sulaukti iš Europos plėtros ir rekonstrukcijos banko, Europos investicinio banko bei Pasaulio banko. O likusius pinigus - kiek daugiau nei 48 proc. visų lėšų - tikėtasi pritraukti iš ES fondų.

Metropoliteno šalininkų skaičiavimu, vienam kilometrui metro linijos tarp Pilaitės ir centro - tai, "Metro sąjūdžio" komandos nuomone, yra prioritetinė sostinės kryptis - nutiesti reikėtų apie 101 mln. litų. Iš jų metro linijos statyba kainuotų 30 mln. litų, stotelių statyba - 10 mln. litų, metro sistemos įrangai reikėtų apie 40 mln. litų, bėgiams - apie 15 mln. litų. Dar 6 mln. litų - palikti nenumatytoms išlaidoms.

Pridėjus pajamas iš reklamos bei stotelėse esančių prekybos plotų nuomos, jau pirmaisiais metais būtų galima surinkti apie 60 mln. litų. Iš jų eksploatacinėms išlaidoms atitektų apie 15 mln. litų, 41,3 mln. litų - paskoloms bei palūkanoms mokėti. Pelno liktų 3,7 mln. litų. Didėjant keleivių srautui, atitinkamai didėtų ir pajamos bei pelnas, kuris po dvidešimties metų gali siekti daugiau nei 445 mln. litų.

"Žinoma, miesto valdžiai paskelbus Vilniaus metropoliteno koncesijos konkursą tarptautiniai koncernai ateitų su savo verslo planais. Tos verslo struktūros, kurios ketina investuoti šimtus milijonų, nepasikliaus svetimais skaičiavimais - apskaičiuos visus variantus ir visą galimą riziką", -mano nemažą verslo patirtį turintis „Metro sąjūdžio" valdybos pirmininkas J. Zykus.


Juozas ZYKUS
„Metro sąjūdžio"
valdybos pirmininkas

Visuomenės apklausos rodo, kad apie 60 proc. miestiečių mano, kad iš esmės išspręsti Vilniaus susisiekimo problemų galima tik įdiegus metropolitenų. Tokiu būdu artėjama prie nacionalinio susitarimo, kuris leistų verslo struktūroms jų lėšomis ir rizika sukurti šiuolaikinę, greitų, punktualių, komfortiškų, saugių bei ekonomiškai efektyvių viešojo susisiekimo sistemų.

Привет всем участникам! Класный у вас сайт!
Нашёл новости в сети:
<a href="http://mybioplanet.ru/news/27504-nikto-ne-dumaet-chto-voyna-eto-nadolgo-25-let-nazad-nachalsya-vooruzhennyy-konflikt-v-abhazii.html" title="http://mybioplanet.ru/news/27504-nikto-ne-dumaet-chto-voyna-eto-nadolgo-25-let-nazad-nachalsya-vooruzhennyy-konflikt-v-abhazii.html">http://mybioplanet.ru/news/27504-nikto-ne-dumaet-chto-voyna-eto-nadolgo-...</a> <b> «Никто не думает, что война — это надолго»: 25 лет назад начался вооружённый конфликт в Абхазии </b>
<a href="http://mybioplanet.ru/news/13860-sekretnye-tehnologii-rossiyskie-atomschiki-obognali-ves-mir.html" title="http://mybioplanet.ru/news/13860-sekretnye-tehnologii-rossiyskie-atomschiki-obognali-ves-mir.html">http://mybioplanet.ru/news/13860-sekretnye-tehnologii-rossiyskie-atomsch...</a>
<a href="http://mybioplanet.ru/news/24129-vsuvozobnovili-obstrel-donecka-iyasinovatoy.html" title="http://mybioplanet.ru/news/24129-vsuvozobnovili-obstrel-donecka-iyasinovatoy.html">http://mybioplanet.ru/news/24129-vsuvozobnovili-obstrel-donecka-iyasinov...</a>
Ещё много интересного по теме нашел тут: <b> списки погибших в лнр </b> <a href="http://mybioplanet.ru/" title="http://mybioplanet.ru/">http://mybioplanet.ru/</a>

Привет всем участникам! Класный у вас сайт!
Нашёл познавательное в сети:
<a href="http://planetnew.ru/information-technology-it/26216-predstavlen-igrovoy-mini-pk-asus-vivopc-x-s-podderzhkoy-ustroystv-virtualnoy-realnosti.html" title="http://planetnew.ru/information-technology-it/26216-predstavlen-igrovoy-mini-pk-asus-vivopc-x-s-podderzhkoy-ustroystv-virtualnoy-realnosti.html">http://planetnew.ru/information-technology-it/26216-predstavlen-igrovoy-...</a> <b> Представлен игровой мини-ПК Asus VivoPC X с поддержкой устройств виртуальной реальности </b>
<a href="http://planetnew.ru/information-technology-it/24482-megafon-soobschil-o-provodimyh-s-akcionerami-mailru-group-peregovorah.html" title="http://planetnew.ru/information-technology-it/24482-megafon-soobschil-o-provodimyh-s-akcionerami-mailru-group-peregovorah.html">http://planetnew.ru/information-technology-it/24482-megafon-soobschil-o-...</a>
<a href="http://planetnew.ru/information-technology-it/19971-v-rossii-predstavili-novuyu-parashyutnuyu-sistemu-dlya-kosmicheskih-korabley.html" title="http://planetnew.ru/information-technology-it/19971-v-rossii-predstavili-novuyu-parashyutnuyu-sistemu-dlya-kosmicheskih-korabley.html">http://planetnew.ru/information-technology-it/19971-v-rossii-predstavili...</a>
Ещё много интересного по теме нашел тут: <b> донецкий центр занятости днр </b> <a href=http://planetnew.ru/>http://planetnew.ru/</a>

Del šviesoforu tai sutinku su Vincu. Mat mūsų specialistai irgi nesirupina transporto problemomis, nes išduoda tokius leidimus prekybos centrams. Jeigu būtu privaloma vietoj perėjos požeminę pastatyti čia jau kitas reikalas.

Na jau tai kodėl paminėta tik Pilaitė-Centras kryptis, nejau nėra svarbesnių (Kalvarijų g, Laisvės pr., Savanorių pr?)? Jos net nera aukščiau pateiktoje schemoje. Turbūt todėl kad tuomet būtų įrengtas paprasčiausias antžeminis traukinukas, kuriam nereikia ypatingu techninių sprendimų ar inverticijų, kai kalba eina apie požeminį metro. Pilaitės pr. beje turi pakankamai rezervuotos laisvos teritorijos antžeminiam bėgiam. Manau tai susipaprastinimas ir tam tikra prasme simuliavimas. Jei jau rimti žmonės esate išspręskite rimtesne - Kalvarijų, arba pvz Ukmergės gatvių problemas. Beje Kodėl nesigirdi kalbant apie tai kad magistralinis Ukmerges kelias sukarpytas šviesoforais, kas tokiam keliui yra neleistina. Juk yra kitų būdų pralaidumui užtikrinti, o čia kaip kirviu nukirto, matai pigiau parduotuvei šviesofora pastatyti, nereikia daugiau galvos sukti. Taigi susisiekimo problemas reikia spręsti kompleksiškai. Beje kas liečia kompleksinius sprendimus - KPE.RU

Schemoje tramvajaus, o ne metro linijos. Klausimas gerb. Vincui, kur bus įrengtas tramvajų depas (parkas)?

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro konstrukcijų eksploatacijos laikas ilgesnis, nes aplinka neardo konstrukcijų, atmosferos poveikis yra minimalus.

Draugai

Blog'ai