Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Trečioji Europos Statybų Technologinės Platformos asamblėja

2012 m. sausio 26 d. Prancūzijos transporto vystymo ir tinklų mokslo ir technologijų institute vyko 3-oji Europos Statybų Technologinės Platformos (ESTP) Infrastruktūros Europoje mokslinių tyrimų ir inovacijų (reFINE) asamblėja. Lietuvos statybų technologinę platformą (LSTP) atstovavo Lietuvos statybos inžinierių sąjungos pirmininko pavaduotojas bei reFINE veiklos koordinatorius Vincentas Stragys ir požeminių darbų įmonės UAB „Vilniaus rentinys“ gamybos direktorius Audrius Čepulis. Renginyje dalyvavo per 40 atstovų iš įvairių šalių įmonių ir įstaigų, tarp kurių tokios kaip „Dragados“, „Soletanche Bachy“, „Autostrade“, „Vinci“ bei daugelio Europos universitetų atstovai.

Lietuvos atstovai asamblėjoje dalyvavo privataus sektoriaus lėšomis.

Šioje asamblėjoje buvo pristatoma 2011 metų veiklos ataskaita, kurios autorius „Soletanche Bachy“ atstovas Jean-Pierre Hamelin. Per tą laikotarpį buvo paruošta strateginių tyrimų iki 2020 m. programa, gauti ir įvertinti atsiliepimai, įvyko 9 susitikimai su Europos Komisijos skirtingų direktoratų atstovais, suformuotos 6 darbo grupės, kurių pagrindinis tikslas - formuoti mokslinius tyrimus, siekiant tobulinti ir kurti:

-darnią Europos miestų infrastruktūrą;

-darnią ilgų distancijų transporto infrastruktūrą.

Savo pasisakyme Lietuvos atstovas Vincentas Stragys išreiškė nuogąstavimą, kad reFINE darinyje neatsispindi Rytų Europos šalims aktualios specifinės problemos. Į tai buvo pasiūlyta visoms šalims - reFINE darinio partnerėms aktyviau ir glaudžiau bendradarbiauti su darbo grupių lyderiais, iškeliant ir formuluojant savo šalims aktualius klausimus.

Ypatingo dalyvių susidomėjimo sulaukė veiklos planų ateičiai pristatymas. Tarp jų – veiklos būdai, įgyvendinant Europos Komisijos išleistos Transporto Baltosios knygos 2020 siekius ir reikalavimus; viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo (PPP) galimybes. Pastaruoju klausimu Prancūzijos atstovai turėjo kuo pasididžiuoti. Vystant geležinkelio linijų tinklą, šioje šalyje nuo 1960 metais turėtų 170 km, pasitelkus privatų sektorių, iki 2011 metų tinklas pasiekė 11000 km linijų ilgį. Automobilinių kelių tinklo plėtra Prancūzijoje taip pat vystoma pasitelkus privatų sektorių.

Kitų šalių atstovai taip pat išsakė savo požiūrį bei kėlė siūlomos veiklos aktualius klausimus dėl poveikio infrastruktūrai, infrastruktūros saugumo, efektyvios ir racionalios statybos, mokslinių tyrimų pritaikymo gamyboje. Nestokota gyvų pavyzdžių, demonstruojant inovacijas tunelių statyboje, kelių ir geležinkelio tinklo plėtroje. Įdomių inžinerinių sprendinių pateikė ir tiltų statytojai.

Tikimasi, kad užmegzti kontaktai suteiks naujų galimybių Lietuvoje atgaivinti ir prikelti iš užmaršties požeminę statybą bei kelti jos lygį. Norisi priminti, kad paskutinis tunelis Lietuvoje buvo pastatytas 1968 metais, prieš statant dabartinius Seimo rūmus. Kitas reikšmingas faktas, tai 1862 - 1863 metais statyti geležinkelio tuneliai Kaune (1230 metrų ilgio) ir Paneriuose, Vilniuje (720 metrų ilgio). Ženklesniais pasiekimais šioje srityje Lietuvos architektai ir inžinieriai šiai dienai negalėtų pasidžiaugti, tačiau norisi tikėtis, kad kitų šalių patirtis ir pasiekimai taps sektinu pavyzdžiu ir mūsų šaliai.

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...esamų elektros linijų trasas ir jų apsauginės zonos linijas, elektros kabelius nutiesti požemyje, o parduotą žemę galima užstatyti.

Draugai

Blog'ai