Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

2011 m. spalio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybėje vyko viešas susirinkimas

2011 m. spalio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybėje vykusio viešo susirinkimo, kuriame visuomenei buvo pristatyta naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano koncepcijos ir strateginio pasekmių vertinimo aplinkai ataskaitos (SPAV)

APIBENDRINIMAS

š.m. spalio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybėje įvyko viešas susirinkimas, kuriame visuomenei buvo pristatyta naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano koncepcija ir strateginio pasekmių vertinimo aplinkai ataskaita (SPAV).

Ūkio subjektų grupės parengta „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano“ koncepcija, kurią pristatė VGTU Teritorijų planavimo mokslo instituto (TPMI) direktorė, profesorė Marija Burinskienė, nepateisino Tarybos salėje susirinkusių Seimo, Vilniaus miesto tarybos atstovų, Vilniaus gyventojų, mokslininkų bei susisiekimo problemomis besidominčių tos srities specialistų lūkesčių.

Pasiūlyti dar praktikoje mažai naudojami elektriniai autobusai ir tramvajaus variantas, kurio prieš kelis metus padaryta galimybių studija parodė, kad jis netinkamas Vilniaus miestui dėl daugelio kriterijų, o svarbiausia – tai būtų dar viena antviršinė transporto rūšis, o naujai diegiama transporto priemonė neturėtų trukdyti dabar esančiam gatvės transportui.

Asociacijos “Metro sąjūdis” valdybos pirmininkas Juozas Zykus savo pasisakyme konstatavo, kad: “Asociacijos „Metro sąjūdis“ aktyvas, susipažinęs su Ūkio subjektų grupės siūloma projekto „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialusis planas“ koncepcija, padarė išvadą, kad ji parengta objektyviai neįvertinus nagrinėtų variantų ir radikaliai neišsprendžia esamų susisiekimo problemų. Siekdami, kad Vilniaus viešojo transporto sistema būtų reorganizuota į kokybiškai aukštesnį lygį, asociacijos nariai parengė „Metropoliteno diegimo konceptualiąją dalį, kurią kaip alternatyvą Ūkio subjektų grupės paruoštai Specialiojo plano koncepcijai pasiūlė teikti svarstymui savivaldybės Tarybos komitetuose ir Taryboje”. (žr. nuoroda)

Visuomenės veikėjas Virginijus Daukas savo pasisakyme pareiškė pastabas dėl visuomenės ignoravimo priimant svarbius miestui sprendimus, teigdamas, kad: “Savivaldybė pasirašė sutartį su Ūkio subjektų grupe dėl plano parengimo, ši sutartis buvo koreguota, keisti terminai ir sąlygos, tačiau visuomenė šios informacijos gauti negalėjo, ji yra slepiama. Argi projektas daromas ne visuomenei, argi ne už visuomenės pinigus? Visos tokios sutartys turėtų būti viešos, įskaitant visus jų pakeitimus, atsiradusius vėliau. Tik viešumas ir skaidrumas gali apsaugoti nuo korupcijos, pinigų plovimo ir projektų dėl projektų, kurie suvalgo pinigus ir nusėda valdininkų stalčiuose. Nors nemažai visuomeninių organizacijų planavimo organizatoriams siuntė pasiūlymus, pastabas, į daugumą jų atsakymų nebuvo sulaukta, o, kaip matosi iš teikiamos koncepcijos, į pasiūlymus ir neatsižvelgta”. Todėl buvo pasiūlyta organizuoti realų ir platų Vilniaus visuomenės informavimą apie siūlomus Specialiojo plano sprendinius, o, rengiant juos, įvertinti gaunamus pasiūlymus (žr. nuoroda)

Tarptautinės kompanijos “Tiltra Group” atstovas Vitoldas Sapožnikovas savo pasisakyme pateikė argumentuotus skaičiavimus ir realias galimybes metropoliteno įdiegimui Vilniaus mieste, pritraukiant privatų ir užsienio kapitalą. (žr. nuorodą)












Kultūros paveldo ekspertas, hum. Mokslų daktaras Linas Kvizikevičius savo pasisakymu paneigė mitą, kad metropolitenas pakenktų senamiesčio kultūros paveldui. (žr. nuoroda)

Profesorius, habilituotas daktaras Jurgis Vanagas svarbiausia krašto perspektyvinės urbanizacijos gaire laiko siekį sukurti elitinį europinio masto metropolinį centrą, ES terminijoje vadinamą Euro City. Be jo – milijoninio dydžio mokslo, meno, kultūros, verslų, finansų, užsienio turizmo centro Lietuva liktų trečiarūše ES nare. Realiausias kelias – „suformuoti europinio lygmens centrą. Vilniaus—Kauno dipolį, sujungiant dabar esamus šių metropolinių centrų potencialus, o sostinės metropolitenas, įrengus pirmąjį etapą Pilaitė – Centras, įvykdytų vieną svarbiausių sąlygų sėkmingam dvimiesčio Vilnius-Kaunas funkcionavimui. (žr. nuoroda)

VGTU profesorius, habilituotas daktaras Artūras Kaklauskas teigė, kad Ūkio subjektų grupės sudaryta SPAV ataskaita nenagrinėja kokį poveikį žmonėms, jų gyvenamai aplinkai ir gamtai galėtų daryti kiekviena siūloma koncepcija (iš 8 pateiktų), o sudaryta iš bendrojo pobūdžio deklaracijų arba atkartoja specialiojo plano koncepcijos ataskaitos teiginius, todėl neatlieka šiam dokumentui skirtos funkcijos. SPAV ataskaita neatsakė į esminius šiam dokumentui keliamus reikalavimus, neatliko jai keliamo tikslo ir yra niekinė. Miesto tarybai rekomenduojama grąžinti SPAV ataskaitą esminiam perdirbimui, pakartotinai pateikiant visuomenės svarstymui. Pakartotinai apsvarstytą SPAV ataskaitą nustatyta tvarka pateikti Aplinkos ministerijos specialistų vertinimui. (žr. nuoroda)

Aplinkosaugininkas Kęstutis Turonis, susipažinęs su parengta strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita, pažymėjo, kad ataskaitoje nepateikiama aiški informacija, kokį teigiamą poveikį Vilniaus gyventojams, gyvenamajai aplinkai turės nauji siūlomi koncepcijos variantai. Sprendinių poveikio aplinkai įvertinimas balais pateiktas nepakankamai objektyviai. Ataskaitoje net neužsimenama kokiu būdu bus siekiama, kad triukšmas mažėtų, kokiu laipsniu sumažės gatvėse, kuriose bus įdiegtos naujos sistemos. (žr. nuoroda)

Pasak VGTU profesoriaus Jono Anuškevičiaus, Ūkio subjektų grupės parengtoje „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano“ koncepcijoje susisiekimą pagerinti numatyta vos 20 procentų. Siūlomi dar praktikoje mažai naudojami elektriniai autobusai su specialiai jiems būtina įrengti papildoma eismo juosta, pasmerktų Vilnių trisdešimčiai metų tapti „eksperimentine aikštele“. (žr. nuoroda)







Vilniaus gyventojas Vytautas Danilevičius, aktyviai įsijungęs į diskusiją, teigė, kad planuojant trisdešimčiai metų į priekį, būti diegti naujausias technologijas, tad vienų autobusų pakeitimas kitais, susisiekimo problemos neišspręs, o renkantis naują transporto rūšį, būtina atsižvelgti į tai, kad ji netrukdytų dabar esančiam transportui ir tokia geriausia transporto rūšimi galėtų būti metropolitenas.

Viešam susirinkimui pirmininkavęs mero pavaduotojas Romas Adomavičius pritarė daugumos pasisakiusiųjų nuomonei, kad siūlomas elektrinių autobusų variantas iš esmės viešojo transporto susisiekimo problemos neišspręstų, nes jiems paprasčiausiai trūksta erdvės, todėl greičiau nuvažiuoti iš taško A į tašką B nepavyks, o juk siekiama, kad mieste galima būtų judėti greitai, patogiai, lengvai ir pigiai. Viešasis transportas turi keisti ne tik miesto veidą, bet ir gyvenimo kokybę. Neišvengiamai Vilniaus miesto viešojo transporto sistema turi tapti visos Lietuvos susisiekimo dalimi. Reikia susitarti dėl kelių dalykų: nauja transporto sistema turi būti prioritetinė prieš kitas transporto rūšis, ji turi perimti 50 proc. keleivių srautų.

Šio pristatymo metu buvo pateikta tik koncepcinė naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste dalis, kuri dabar bus svarstoma komitetuose. Kuris variantas bus pateiktas svarstyti miesto tarybai, priklausys nuo dviejų žmonių vadovaujamų komisijų: projekto „Naujų transporto rūšių specialiojo plano rengimas“ valdymo grupės vadovaujamos mero pavaduotojo R.Adomavičiaus ir Naujų transporto rūšių Vilniaus mieste specialiojo plano rengimo įgyvendinimo grupės, vadovaujamos Kastyčio Lubio.

Asociacija “Metro sąjūdis” ir miesto visuomenė ir toliau atidžiai seks Naujų transporto rūšių diegimo specialiojo plano rengimo eigą, tam skirtų lėšų panaudojimą ir aktyviai dalyvaus, teikiant pasiūlymus dėl geriausio opiausios ir didžiausius nuostolius nešančios sostinės problemos sprendimo, o esant pažeidimams ar visuomenės nuomonės ignoravimui, visuomenės interesą gins visomis galimomis teisinėmis ir politinėmis priemonėmis.