Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Lietuvos Respublikos kultūros ministras
Šarūnas Birutis

Vienas iš didžiausių []
istorinį paveldą niokojančių faktorių yra autotransportas. Europos miestų patirtis rodo, kad atsikratyti šios problemos galima įrengus metropoliteną. Kai kurių miestų metropolitenų stotys tarnauja kaip archeologinių radinių muziejai. Vilniaus senamiestyje metropoliteno stotys taip pat galėtų atlikti šią funkciją.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Darbo partijos įkūrėjas
Viktoras Uspaskich

Visuomenės raginimą []
priimti politinį sprendimą statyti Vilniuje metropoliteną vertinu palankiai. Mūsų partija visada su tais, kurie tiek protu, tiek darbu prisideda prie žmonių ir šalies gerovės kūrimo.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas
Rolandas Paksas

Naujos idėjos yra []
amžinasis žmonijos progreso variklis. Metro idėja Vilniuje – viena iš tokių. Žmonija dvidešimtame amžiuje įgyvendino drąsiausias idėjas, kurios atrodė neįgyvendinamos. Linkiu, kad metro idėja virstų kūnu ir požeminis transportas sostinėje tarnautų ateities kartoms.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos vicepirmininkas
Valentinas Stundys

Metropolitenas, kaip []
Vilniaus viešojo transporto sistema, mūsų programoje buvo numatyta 2008 metais, tačiau prieštaraujant koalicijos partneriams, į Vyriausybės programą nebuvo įtraukta. Nagrinėti šios sistemos realizavimo galimybę yra būtina tam, kad Vilnius būtų darniai plėtojamas ir mūsų sostinė taptų modernios valstybės veidu.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkas
Eligijus Masiulis

Liberalai vertina []
individualumą ir pagal galimybes važinėtų individualiu transportu, bet individualus transportas didina transporto kamščius ir viena iš galimybių nesėdėti automobilių spūstyse – statyti metropoliteną. Metro pagelbės ir individualaus transporto gerbėjams, nes gatvės bus laisvesnės. Tačiau šios statybos turi būti įgyvendinamos nacionaliniu lygmeniu ir jose turi dalyvauti privatus investuotojas.

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas
Bronius Bradauskas

Mano žiniomis, []
pasaulinės finansinės institucijos orientuojasi į ilgalaikius ir ekonomiškai efektyvius objektus. Vilniaus metropoliteno projektas, kurį palaiko visuomenė, gali būti patrauklus užsienio investuotojams.
Manyčiau, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas palaikytų Vyriausybės sprendimą – pradėti strateginio investitoriaus paiešką ir šio projekto įgyvendinimo organizavimą, nes tai leistų papildyti Lietuvos biudžetą.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas
Ričardas Malinauskas

Sostinėje pasireiškia []
visų Lietuvos žmonių interesai, nes čia sukoncentruotos valstybinės, valdžios, mokslo, švietimo, sveikatos, kultūros, sporto įstaigos, kurių paslaugomis naudojasi visi šalies gyventojai. Čia vyksta tarptautiniai renginiai ir turizmas. Metropolitenas užtikrintų į Vilnių atvykstančių žmonių patogų, greitą ir saugų susisiekimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Jekaterina Rojaka

Pradedantis kadenciją Seimas kupinas optimizmo ir gražių planų ateičiai. Valdantieji numato išblaivinti Lietuvą, sustabdyti emigraciją, apginti dirbančiuosius ir taip toliau ir panašiai. Bet tokių pat vilčių paprastai pilni būna visi pradedantieji. Paskui gyvenimas viską pakoreguoja savaip.

Tačiau šios kadencijos Seimo atsakomybė didesnė nei prieš tai buvusių. Pasibaigus jo kadencijai, baigsis ir Europos Sąjungos finansinė parama Lietuvai. Reikės tam ir pasiruošti, ir mokytis gyventi be jos.

Egidijus Vareikis, Audrys Antanaitis ir Juozas Zykus

Vis mažiau abejojančių, kad Vilniui reikia metropoliteno. Ne pirmą dešimtmetį trunkančios diskusijos visuomenę ir politikus pradeda įtikinti, kad tai yra viena geriausių, saugiausių ir ekologiškiausių visuomeninio transporto rūšių.

Seimas netgi svarstė ir vieną kartą jau buvo priėmęs Metropoliteno įstatymą. Tačiau Prezidentė jį vetavo, o pataisytas įstatymo projektas kadenciją baigiančiam Seimui jau mažai rūpėjo. Įstatymą priims naujasis Seimas. Tačiau kada? Ir į kokius klausimus reikės atsakyti naujiesiems parlamentarams?

Laidoje diskutuoja Seimo narys Egidijus Vareikis bei „Metro sąjūdžio“ pirmininkas Juozas Zykus.

Ketvirtadienį rytinio posėdžio metu kadenciją baigiantis Seimas po svarstymo pritarė Metro įgyvendinimo projektui. Už balsavo 67 seimūnai, 5 buvo prieš, o 18 susilaikė. Kadangi balsavimas dėl įstatymo priėmimo į darbotvarkę įtrauktas nebuvo, tai turės padaryti jau naujos kadencijos Seimas.

Įstatymas paskirstys funkcijas ir atsakomybes tarp valstybės, savivaldybės ir investuotojo. Savivaldybei pareiškus norą statyti metro, Vyriausybė privalės organizuoti tokio projekto įgyvendinimą, patikint projekto finansavimą, įgyvendinimą ir įrengtos metro sistemos eksploataciją verslo struktūrom pagal koncesijos sutartį. Jai pasibaigus, metro infrastruktūra būtų perduota valstybei.

Virginija Vingrienė, Audrys Antanaitis ir Juozas Zykus

Senajam Seimui po svarstymo pritartus Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektui, dėl priėmimo balsuos jau nauji Seimo nariai, kurie, savaime suprantama, norės susipažinti su projektu, jį aptarti ir tik paskui – spręsti.

O pokyčių Vilniuje reikia. Tačiau kokie ir kaip greitai jie gali įvykti?

Apie tai diskutuoja išrinktoji Seimo narė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkė Virginija Vingrienė bei „Metro sąjūdžio” pirmininkas Juozas Zykus.

Rugsėjo 23 d. DELFI buvo išspausdintas interviu su Vilniaus miesto vyriausiuoju architektu Mindaugu Pakalniu, pavadintas „Architektas prabilo apie didmiesčių priemiesčius: greitai turėsime Mozambiką“.

Mozambike neteko būti, bet šios vietovės pavadinimas pasirinktas, matyt, kaip hiperbolė, siekiant aliarmingai atkreipti dėmesį į chaotiškai, be nuoseklios, toliaregiškos, urbanistinės vizijos besiplečiančius Vilniaus priemiesčius, į juose šiuolaikiškai ir kvalifikuotai nesuplanuotas teritorijas, jose vykstančią sklypų dalijimo politiką ir stichišką, netvarkingą jų užstatymą, į painiai išvedžiotas, neapšviestas, netvarkomas gatves.

Skaitykite daugiau: DELFI

Audrys Antanaitis, Gintautas Mikolaitis ir Juozas Zykus

Vyriausybė grąžino į Seimą pataisytą ir patobulintą Metropoliteno įstatymą. Dabar lieka klausimas – ar spės šios kadencijos Seimas jį priimti.

Jei spės – įstatymu bus apvainikuotas ketverių metų triūsas jį ruošiant. Jei nespės – naujasis Seimas greičiausiai pradės viską iš naujo.

Tad prasideda lenktynės su laiku? Audrys Antanaitis kalbina Seimo narį Gintautą Mikolaitį bei "Metro sąjūdžio" vadovą Juozą Zykų.

Audrys Antanaitis, Mindaugas Pakalnis ir Juozas Zykus

Atnaujinamas Vilniaus bendrasis planas turėtų įsigalioti kitų metų pabaigoje. Šiuo metu planas aktyviai aptarinėjamas su visuomene, kaupiamas idėjų bankas.

O kokių idėjų jame turėtų atsirasti? Ko trūksta Vilniui? Ką jam kiekvienas iš mūsų galime pasiūlyti?

„Verslo balso“ svečiai –Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis bei „Metro sąjūdžio“ vadovas Juozas Zykus.

Trečiadienį ministrų kabinetas pritarė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektui su kai kuriomis pastabomis. Pagal vyriausybes pastabas pakoreguotas įstatymo projektas bus perduotas svarstyti Seimui. Tikimasi, kad pataisytas metro įstatymo projektas Seimo komitetus pasieks dar šią savaitę ir bus atiduotas balsavimui.

Vyriausybės nutarimą parengusios Susisiekimo ministerijos manymu, įstatyme derėtų aiškiai apibrėžti, kokia transporto rūšimi būtų laikomas metropolitenas, tikslinti nuostatas dėl projekto pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Kadangi keleivių vežimas yra savivaldybių funkcija, siūloma ir atsisakyti galimybės perduoti valstybei projektų vykdymą.

Audrys Antanaitis, Mindaugas Grabauskas,
Sima Balčiūtė ir Juozas Zykus

Šiuo metu ruošiamas Vilniaus bendrasis planas aptariamas su visuomene. Aptarimų esti visokių – vieni nori spręsti savo seniūnijos reikalus, kiti mato platesnius horizontus.

Suderinti interesus nėra lengva. Tuo labiau, kad laikai keičiasi, atsiranda naujos aplinkybės, kurios pradeda reikalauti ne evoliucinių, o jau beveik revoliucinių sprendimų.

O kokio bendrojo plano reikia Vilniui? Kokia turi būti jo plėtra – evoliucinė ar revoliucinė?

„Verslo balse” su žurnalistu Audriu Antanaičiu kalbasi SĮ „Vilniaus planas” projekto vadovas Mindaugas Grabauskas, šios įmonės architektė Sima Balčiūtė bei „Metro sąjūdžio” vadovas Juozas Zykus.

Nors Vilniaus valdžia spręsdama automobilių spūsčių problemą platino gatves, įvedė greituosius autobusus, 4+ sistemą, kad žmonės kooperuotųsi ir važiuotų vienu automobiliu, miestas vis tiek dūsta nuo mašinų grūsčių. Tokie sprendimai tik kosmetiniai, - sako Vilniaus metropoliteno idėjos autorius Juozas ZYKUS.

- Kai žmogui reikia daryti operaciją, o jį bando pagydyti uždėdami kompresą, tokie ir rezultatai. Kitaip tariant, tik laikinai tam tikroje vietoje galima numalšinti skausmą. Su transporto sistema lygiai tas pats. Kiek turi miestas užsikišti, kad ateitų laikas radikalioms priemonėms įgyvendinti? Ar žmonės pastebėjo, kad anksčiau mašinomis buvo užkišti tik kiemai, dabar užkištos ir gatvės iš abiejų pusių, jei tik ženklai leidžia. Kasmet automobilių sostinėje daugėja, nes daugėja žmonių. Kasmet Vilniuje bus pastatoma daugiau kaip 30 pastatų, miestas pasipildys 3-4 tūkst. gyventojų ir daugelis jų turės automobilį. Šiuo metu automobilių Vilniuje yra apie 500 tūkst., apie 150 tūkst. automobilių kasdien į miestą atvažiuoja iš periferijos, vieni į Santariškes vyksta, kiti - į teatrą, treti - į konferencijas, sporto varžybas ir taip toliau. Ketverius metus mes dar klestėsime, paskui negalėsime ir iš kiemo išvažiuoti.

Audrys Antanaitis, Paulius Baltokas ir Juozas Zykus

Jaunimas nori mokytis ir dirbti Lietuvoje. Tą rodo šalti statistikos skaičiai. Bet gyvenimo realybė šiek tiek kitokia.

Jaunimas mokosi Lietuvoje, tačiau dirbti išvažiuoja į užsienį. Kodėl?

Kas stumia jaunimą iš Lietuvos? Ir kas laukia Lietuvos be jaunimo?

Laidoje dalyvauja Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas ir „Metro“ sąjūdžio” vadovas Juozas Zykus. Laidą veda Audrys Antanaitis.

Darius Kuolys

Artėjantys Seimo rinkimai dar kartą apnuogina tiesą, jog politikai gyvena nuo kadencijos iki kadencijos. Tolimesnės, nei kadencijos pabaiga ateities planavimas – jiems yra sunkiai įsivaizduojamas.

Tačiau planuoti būtina. Būtina numatyti aiškias strategines valstybės ir miestų gyvenimo kryptis. Būtina nepasiduoti minutinėms politinėms pagundoms.

Apie tai diskutuoja Vilniaus miesto tarybos „Lietuvos sąrašo ” frakcijos seniūnas, kultūros istorikas Darius Kuolys ir „Metro sąjūdžio” pirmininkas Juozas Zykus.

Gintaras Maželis

Vilniaus viešasis transportas dar bent dešimtmetį išliks be labai didelių drąstiškų pakitimų. Jame ko gero neatsiras iš principo naujų transporto rūšių, o bus tobulinamos tradicinės. Modernės autobusai, troleibusai bent dalį maršrutų galės važiuoti naudodamiesi elektros akumuliatoriais. Dalį remonto darbų „Vilniaus viešojo transporto“ bendrovė galės atlikti savo pajėgomis. Numatoma iš esmės gerinti darbuotojų darbo sąlygas.

Apie šiuos ir kitus Vilniaus viešojo transporto laukiančius pokyčius Audrys Antanaitis kalbėjosi su bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ generaliniu direktoriumi Gintaru Maželiu.

Audrys Antanaitis, Artūras Blotnys ir Juozas Zykus

Lietuva mažėja, bet Vilnius auga. Ypač auga Vilniaus priemiesčiai. Į juos kasmet persikelia po keturis tūkstančius vilniečių.

Tačiau ar priemiesčių augimas netampa nauja problema? Juk dirbti į miesto centrą važinėjantys gyventojai kuria transporto grūstis., kuriose gaištamas laikas ir deginamas kuras.

Ar ieškoma išeitis? Ar modeliuojama situacija? Ar darniai kartu darbuojasi įvairios institucijos? Ar kalbasi Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybės?

Apie tai laidoje kalbasi architektas Artūras Blotnys ir „Metro sąjūdžio” vadovas Juozas Zykus.

Jonas Pinskus

Daugiabučių namų rajonai didžiuosiuose Lietuvos miestuose jau seniai yra katastrofiškos būklės. Jų renovacija nieko neduos, nes namų konstrukcijos pasenusios ir surūdijusios. Dar blogiau – renovacija tik paslėps tikrąją pastatų būklę. O tada iki nelaimės vienas žingsnis.

Senuosius daugiabučių namų rajonus reikėtų griauti. Jų vietoje statyti naujus daugiaaukščius. Ir tiesti naujas naujo transporto trasas.

Kaip tą padaryti?

Apie tai „Verslo balse“ diskutuoja Darbo partijos Aplinkos ir energetikos komiteto pirmininkas Jonas Pinskus bei Metro sąjūdžio pirmininkas Juozas Zykus.

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...esamų elektros linijų trasas ir jų apsauginės zonos linijas, elektros kabelius nutiesti požemyje, o parduotą žemę galima užstatyti.

Draugai

Blog'ai