Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.


Kaip išvengti kamščių? (apklausa)

Šiuo metu rengiamas Vilniaus darnaus judumo mieste planas, kuris atsakys į klausimą, kaip spręsime sostinės susisiekimo problemas iki 2030 m. ir skatinsime gyventojus atsisakyti automobilio.

Kaip manote, kuri iš žemiau išvardintų priemonių būtų pati veiksmingiausia?

Apklausos rezultatai bus pateikti Vilniaus bendrojo bei judumo planų rengėjams.

2017 m. liepos 11 d. „Metro sąjūdžio“ atstovai mero Vytauto Makūno kvietimu lankėsi Kauno rajono savivaldybėje, kur pristatė Vilnius–Kaunas dvimiesčio priešprojektinį pasiūlymą. Pasiūlymas susilaukė didelio susidomėjimo. Susitikimo metu buvo aptartos tolimesnio bendradarbiavimo galimybės, taip pat planai surengti tarptautinę konferenciją susisiekimo klausimais.


Dvimiesčio idėjos projektas


Šveicarijoje pasirašytos dvi sutartys dėl Lozanos metro plėtros darbų. 136 tūkst. gyventojų turinčiame mieste stipriai auga keliaujančių metro srautai, todėl dar 2014 m. paskelbtu referendumu buvo nuspręsta investuoti į metro infrastruktūros vystymą.

Mieste bus nutiesta nauja 4 km ilgio metro linija su septyniomis stotimis, kurios bus įrengtos po žeme. Liniją ketinama pradėti eksploatuoti 2025 m. Taip pat bus didinami jau esamos linijos keleivių pervežimo pajėgumai – įrengtos salelės traukiniams prasilenkti, pertvarkytos stotys, nupirkta daugiau riedmenų. Šiuos pokyčius ketinama įgyvendinti iki 2023 m.

Valerijus Simulik

Viena iš mūsų emigracijos priežasčių – nedarbas ir mažas atlyginimas už darbą. Provincijoje darbo trūksta, o jei laimingiesiems ir pasiseka jį gauti, atlyginimas dažnai nebūna didesnis už socialinę pašalpą. Tai visai suprantama, kad Lietuvos žmonės nenori gyventi šalyje, kurioje tas gyvenimas yra skurdus ir neperspektyvus.

Kita vertus, demokratija ir Konstitucija garantuoja Lietuvos piliečiams visas teises, kurias turi labiausiai išsivysčiusių šalių žmonės. Vadinasi, daug kas priklauso ir nuo piliečių.

Remigijus Žemaitaitis

Mažai kas abejoja, kad po 2020-jų metų Lietuvos laukia sunkus metas. Europos Sąjungos parama sumažės. Verslui bus sunkiau plėtotis. Jei nesumažės biurokratizmo, gali prasidėti didesnė verslo migracija į kitas šalis.

Ar toks scenarijus realus? Ar jam ruošiasi Lietuvos politikai? Ar politikams vis dėlto svarbiau rinkimai nei reformos? Apie tai „Verslo balse“ diskutuoja partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis bei „Metro sąjūdžio“ vadovas Juozas Zykus.

Rimantas Sinkevičius

Žmonijos ekonomikos plėtra prasidėjo tada, kada žmonės pradėjo keliauti. Valtimis, laivais, kupranugariais, vežimais. Iš vienų kraštų į kitus buvo vežamos prekės, keliavo amatininkai. Pasaulis turtėjo.

Tas pats ir dabar. Nuo susisiekimo tebepriklauso šalių ir žmonių gerovė. Todėl susisiekimo plėtra tebelieka nepaprastai svarbi. Tik ar mes tą suvokiame?

„Verslo balse“ diskutuoja Seimo narys, buvęs Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius bei „Metro sąjūdžio“ vadovas Juozas Zykus. Juos kalbina Audrys Antanaitis.

Bemaž šimtas emigracijos problemai neabejingų aktyvių piliečių atsiliepė į Seimo kvietimą teikti pasiūlymus, kaip didinti užimtumą ir mažinti emigraciją. Seimui ir Vyriausybei išplatintas kreipimasis, kuriuo raginama imtis realių veiksmų, kad būtų sprendžiamos šios problemos.

Kasmet dėl emigracijos Lietuva netenka apie 30 tūkst. darbingų žmonių. Didžioji dalis jų išvyksta dėl ekonominių priežasčių, todėl, kreipimosi autorių manymu, reikia sudaryti galimybes jiems dirbti ir gyventi Lietuvoje.

Prieš bemaž keturis dešimtmečius užgimusi Vilniaus metro idėja vėl prisiminta prieš daugiau nei dešimtmetį. Per šį laiką suburtas didelis metro šalininkų ratas, parengti detalūs projekto skaičiavimai, o Seime balsavimo dėl priėmimo laukia metro įstatymo projektas. Visgi metro idėją tebegaubia įvairūs mitai ir baimės.

Kaip atrodys metro sistema, kas trukdo šiai idėjai pavirsti realybe ir ko baiminsi miesto taksistai? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus savo reportažuose ieškojo būsimos žurnalistės studentės Ingrida Berdikšlytė ir Laima Brazauskaitė.

Seimo narė Rasa Budbergytė

Europos Sąjungos padėtis neaiški. Ši valstybių organizacija apipinta problemomis, kurias išspręsti gal ir pavyks, bet reikės įtepti visas jėgas. O ir tikėtis, kad viskas liks kaip buvę – neverta. Turėsime persitvarkyti.

Turės persitvarkyti ir Lietuva. Gal persitvarkyti, o gal šiek tiek ir pagudrauti. Nes norėsime išsaugoti iš Europos Sąjungos gaunamus pinigus.

Tad gudrausime. Bet žinome, kad „gudručiai“ dažnai nukenčia. Tad reikės ne tik gudrauti. Reikės ir kažką gero padaryti. O ką?

Apie tai „Verslo balse“ kalbasi Seimo narė Rasa Budbergytė ir „Metro sąjūdžio“ vadovas Juozas Zykus.

Bronis Ropė Audrys Antanaitis ir Juozas Zykus

2017 metais garsiai prabilta apie Europos Sąjungos ir Lietuvos laukiančią ekonominę ir politinę krizę. Požymių kad ji artėja išties yra nemažai. Tačiau medalis turi ir kitą pusę – galingą civilizaciją sukūrusi Europa ne tik ne vieną krizę atlaikė, bet ir ne kartą sugebėjo grėsmes paversti pergalėmis.

Tiesiog savo laiku ji žinojo ką reikia daryti.

O ar žinome, ką reikia daryti šiandien? Ar esame pasiruošę, numatę planus, paruošę strategijas ir taktikas?

Apie tai „Verslo balse“ diskutuoja Europos parlamento narys Bronis Ropė bei „Metro sąjūdžio“ vadovas Juozas Zykus.

Žurnalistas Arūnas Spraunius,
šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.

Kad metro klausimas Lietuvos sostinėje aktualus, patvirtina ir tai, jog paieškos sistemoje „google“ surinkę žodžių junginį „Vilniaus metro“ gausime net apie 369 000 nuorodų.

Visuomenė šį klausimą gyvai svarsto ir dairosi į žinomiausius užsienio pavyzdžius. Kol kas metro gali pasigirti kiek daugiau nei 100 pasaulio miestų, bet tai nereiškia, kad šios transporto rūšies plėtra nevyksta, metro planuojamas arba jau statomas ne tik Europoje, bet ir 14-oje Indijos, 12-oje Kinijos, 2-uose Nigerijos, 4-uose Irano, 2-uose Saudo Arabijos, 2-uose Vietnamo miestuose, Dramblio Kaulo Kranto, Indonezijos, Taivanio, Bangladešo, Pakistano, Kataro, Ekvadoro, Jungtinių Arabų Emyratų, Kolumbijos, Mongolijos sostinėse.

Raudona M raidė skelbia, kad tai – Kopenhagos metro

Ar daug žinome bendrinių daiktavardžių ir juo labiau veiksmažodžių, sudarytų iš miesto vardo? „Šanchajus“? Tuo tarpu gyvuoja štai toks angliškas, pasakytume, terminas: to Copenhagenise. Daryti kaip Kopenhagoje.

Tai reiškia Kopenhagos miesto viešųjų erdvių tvarkymo modelio pasaulinį pripažinimą.


Štai Kopenhagos kampelio nuotrauka, kur nematyti dviračio. Ne, atidžiau patyrinėję vis dėlto jį aptinkame pačiame pakraštėlyje – nupieštą ant dviratininkams skirto tako… Iš čia regimo stiklinio statinio nesuprasime, tačiau raidė M išduoda, kad tai yra metropoliteno stotis; stiklinės piramidės – tai langai, apšviečiantys po žeme peroną.

Zigmantas Balčytis ir Juozas Zykus

„Norint Vilniui ateityje regione tapti labiausiai pažengusiu miestu, turime neatmesti ir šios idėjos – ją reikia nagrinėti“ – taip į klausimą, ar reikalingas Lietuvai metro, „Alko radijo“ studijoje atsakė europarlamentaras, kandidatas į Socialdemokratų partijos pirmininko postą Zigmantas Balčytis.

Politikas teigė, kad šiandien laisvų pinigų yra gana nemažai ir investuotojų tokiam projektui galėtų atsirasti, tačiau pridūrė, kad nėra šios idėjos vėliavnešys. Anot Z. Balčyčio, reikia kalbėti apie visą transporto infrastruktūrą bendrai bei akcentavo „Rail Balticos“ ir Klaipėdos giliavandenio uosto projektus, kurie bus ypač reikšmingi Lietuvos ekonomikai.

Arvydas Anušauskas ir Juozas Zykus

Pastaraisiais metais ėmėme daugiau dėmesio skirti Lietuvos saugumui. Tačiau saugumą dažniausiai suprantame kaip išorės grėsmes. O saugumo sąvoka yra daug platesnė.

Grėsmė saugumui – viskas kas gali pakenkti mūsų valstybei. Nuo išorės priešo iki „vidaus draugo“. Nuo politinio nesusikalbėjimo iki ekonomikos krizės.

Jei kai kurių grėsmių prognozuoti negalime, tai artėjantis ekonomikos sunkmetis – planuojamas. Jis gali užgriūti apie 2020 metus, kada labai sumažės Europos Sąjungos parama.

Algirdas Sysas ir Juozas Zykus

Daugelis ekonomikos ekspertų jau sutaria, kad 2020 metais Lietuvai prasidės sunkūs laikai. Europos Sąjungos parama gerokai sumažės, emigracija padidės, senukų padaugės. Reikės mokytis gyventi kitaip, o mokytis gyventi kitaip visada yra sunku. Tačiau įmanoma. Ypač, jei tam pasiruoši.

O mes ar pasiruošę sutikti 2020 metų iššūkį? Ar sugebėsime gręsiantį krachą paversti planuota krize?

Apie tai „Verslo balse“ diskutuoja Seimo narys Algirdas Sysas bei „Metro sąjūdžio“ pirmininkas Juozas Zykus. Juos kalbina Audrys Antanaitis.

Audrys Antanaitis, Mindaugas Bastys ir Juozas Zykus

2020-ieji Lietuvai gali būti lūžio metai. Europos Sąjungos parama sumažės arba pasibaigs visiškai. Įpratę prie neuždirbtų pinigų turėsime pertvarkyti ne tik savo gamybą, bet ir visą gyvenimą apskritai.

Tačiau ar esame tam pasiruošę? Juk kol kas net dalis politikų drąsiai teigia, kad apskritai jokios krizės nebus, o ES parama toliau bus teikiama per regionines programas. Todėl jokio ypatingo pasiruošimo nereikia.

Tačiau logika sakytų, kad net jei krizės ir nebus, geriau jai pasiruošti. Nes jei ji bus ir mus užklups nepasiruošusius, tai neabejotinai virs krachu.

Apie tai Audrys Antanaitis kalbasi su Seimo vicepirmininku Mindaugu Basčiu bei Metro sąjūdžio” vadovu Juozu Zykumi.